„Įkainiai didinami tam, kad sumažintų klientų srautus, kad visi vykdytų atsiskaitymus internetu ir atleistų darbuotojus iš tų skyrių arba juos uždarytų. Taip bankai dar padidintų savo pelną, dėl kurio už praėjusius metus nesumokėjo pelno mokesčio“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo jo pirmininkas Bronius Bradauskas.
 |
| Bronius Bradauskas |
Pasak jo, yra dvi problemos, susijusios su komercinių bankų įkainiais, – patys įkainiai, o taip pat ir darbo vietų mažėjimas, kuris yra nepriimtinas.
„Ar čia nekvepia tarpbankiniais susitarimais? Juk padidino įkainius vis bankai... Reikia ieškoti, kaip pažaboti lupikavimą. Už paslaugas, įskaitant ir valiutos keitimą, pernai bankai surinko virš 800 mln. litų, tai didžiuliai pinigai ir juos sumoka mūsų piliečiai“, – sakė B.Bradauskas.
Komiteto posėdyje daugiausiai diskusijų sukėlė bankų įkainių didinimas už grynųjų pinigų operacijas – beveik visi didieji bankai šįmet padidino ar dar padidins įkainius už grynųjų pinigų operacijų įmokas nuo trijų, keturių ar penkių litų iki aštuonių.
Įkainiai didesni nei Latvijoje ar Estijoje
Lietuvoje atliekant mokėjimą imamas mokestis, įskaitant mokėjimą imamas įkainis, o to nėra nei Latvijoje nei Estijoje, – kalbėjo M.Jurgilas.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas aiškino, kad problema yra ne dideli įkainiai už grynųjų pinigų operacijas, o aukšti el. paslaugų įkainiai, kurie neskatina žmonių rinktis el. mokėjimų.
„Mūsų duomenimis, mokėjimų, atliekamų bankuose grynaisiais pinigais, skaičius yra sumažėjęs. Iš anksčiau buvusių 14 mln. litų tik 2 mln. Lt mokėjimų atliekami bankuose. 87 proc. mokėjimų atliekama mokėjimo įstaigose, taigi, darbo vietos persikelia į kitą sektorių. Problema – ne įkainiai, o mokėjimo struktūra, – aiškino M.Jurgilas. – Palyginkime su Latvija ir Estija, matome, kur galima mokėjimus padaryti efektyvesnius. Lietuvoje atliekant mokėjimą imamas mokestis, įskaitant mokėjimą imamas įkainis, o to nėra nei Latvijoje, nei Estijoje.“
M.Jurgilas pridūrė, kad Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, Estijoje ar kitose ES šalyse, gerokai didesni mokesčiai už kredito pervedimus.
Lietuvos banko atstovas mano, kad įkainių už grynųjų pinigų operacijas didinimas nėra būdas pasipelnyti – tai būdas išvyti žmones iš bankų skyrių.
S.Kropas: mokesčiai – šokiruojantys
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas aiškino, kad Latvijoje ir Estijoje įkainiai mažesni dėl skirtingos mokėjimų struktūros – esą ten klientai renkasi paslaugų paketus: susimoka vienkartinį mėnesinį mokestį, tuomet jiems pinigų pervedimo paslaugos nekainuoja taip brangiai.
 |
| Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas |
„Mokesčiai – šokiruojantys, bet bankai ne iš gero gyvenimo spaudžiasi, to reikalauja kapitalo grąža. Bankai ieško efektyvių variantų, tie aštuoni litai – kaštų padengimo įkainis“, – sakė S.Kropas.
Tačiau tiek B.Bradauskas, tiek kiti komiteto posėdyje susirinkę nariai neabejojo, kad tarp bankų yra kartelinis susitarimas – visi bankai už grynųjų pinigų operacijas įkainius pakėlė panašiu metu ir beveik tiek pat.
„Aš čia matau kartelinį susitarimą, įkainiai visuose bankuose yra vienodi. Čia tas pats, kaip visose parduotuvėse vienodai kainuotų sviestas", – sakė B.Bradauskas.
Komiteto posėdyje nuspręsta kreiptis į Konkurencijos tarybą ir išsiaiškinti, ar tarp bankų nėra kartelinio susitarimo.
Tiesa, S.Kropas tikino, kad kartelinis susitarimas tarp bankų nėra galimas.
„Tikrai susitarimo nėra. Jau buvo prieš porą metų kabėta, kad bankai susitarė dėl tarpbankinio mokesčio, vėliau konstatuota, kad susitarimo nėra“, – priminė jis.
Jis aiškino, kad bankai kelia grynųjų pinigų operacijų įkainius dėl to, kad paslaugų įkainiai bankams kainuoja daugiau nei šiuo metu imama iš gyventojų.
M.Jurgilas atsisakė komentuoti klausimą dėl bankų įkainių – esą tokie klausimai apsunkintų Konkurencijos tarybos tyrimą. Jis pridūrė, kad šiuo metu LB neturi galimybių reguliuoti bankų įkainių.
Bankų įkainius galite palyginti čia.
Norint sumokėti litą – aštuonių litų mokestis
Bankų įkainiais piktinosi ir verslininkai. „Žinote tokią mokėjimo priemonę kaip vienas litas?, – iškėlęs vieno lito monetą komiteto posėdyje kalbėjo Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys verslininkas Saulius Žilinskas. – Kaip aš galiu su valstybe atsiskaityti ir sumokėti vieną litą? Aš negaliu kaip pilietis sumokėti vieno lito pats, aš turiu tai daryti per tarpininkus ir norėdamas sumokėti litą turiu mokėti 8 litų mokestį bankams.“
Norėdamas sumokėti litą turiu mokėti 8 litų mokestį bankams.
Nuo gruodžio 2 dienos SEB banko padaliniuose įsigalios nauji grynųjų pinigų operacijų įkainiai.
„Swedbank“ padaliniuose nuo liepos pirmosios brango tos operacijos, kurias naudojantis interneto banku ir bankomatais iki tol buvo galima atlikti pigiau arba nemokamai.
Pernai bankai SEB ir „Swedbank“ pelno mokesčio kartu sumokėjo vos per 3 tūkst. litų, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmė tirti pinigų tarp šių bankų ir juos įsteigusių įmonių judėjimą.
Šansas bankų konkurentams
Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojai ir verslas mokėjimams grynaisiais komercinių bankų skyriuose atrado alternatyvą: didžiąją šių paslaugų rinkos dalį atsiriekė bankų konkurentai – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos bei kredito unijos.
„Didėjant konkurencijai mokėjimo paslaugų rinkoje ir kai kuriems komerciniams bankams didinant grynųjų pinigų paslaugų įkainius, šioje rinkoje įvyko lūžis – per pastaruosius porą metų konkurentai iš komercinių bankų perėmė didžiąją dalį klientų, kurie atlikdavo pervedimus bankų skyriuose, įskaitant mokėjimus grynaisiais pinigais“, – banko pranešime spaudai cituojamas Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas.
Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje tik 13 proc. pervedimų, arba maždaug kas aštuntas, pervedimas pateikiant grynuosius pinigus ar pavedimą popieriuje, buvo atliekamas banko skyriuje.
Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje tik 13 proc. pervedimų, arba maždaug kas aštuntas, pervedimas pateikiant grynuosius pinigus ar pavedimą popieriuje, buvo atliekamas banko skyriuje. Absoliučią daugumą (87 proc.) tokių operacijų vartotojai atliko mokėjimo įstaigose (pašte, mokėjimo terminaluose, prekybos vietose ir pan.) ir kredito unijose. Dar prieš dvejus metus bankuose klientai atlikdavo didžiąją dalį (60 proc.) tokių operacijų, konkurentams tekdavo apie 40 proc. operacijų. Iš viso šiemet antrąjį ketvirtį atlikta 14,2 mln. tokių pervedimų, iš jų 12,3 mln. – mokėjimo įstaigose ir kredito unijose, 1,9 mln. – bankuose.
„Vartotojai yra jautrūs kainų pokyčiams mokėjimo paslaugų rinkoje, todėl pastaraisiais mėnesiais didžiausiems bankams labai pabranginus pervedimus grynaisiais pinigais ir mokėjimus skyriuose, dar daugiau klientų ieškos pigesnių paslaugų teikėjų“, – prognozuoja M.Jurgilas.
Elektroninių pervedimų rinkoje pokyčiai nuosaikesni. Tiesa, ir šioje rinkoje mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigos ir kredito unijos per porą metų savo dalį padidino nuo 0,7 iki 3,5 proc. Kita elektroninių mokėjimų dalis teko bankams, tačiau dėl vis didėjančios konkurencijos, naujų mokėjimo būdų, jau esamų mokėjimo priemonių plėtros ir ši rinka artimiausiais metais bus dinamiškesnė. Šiemet vien per antrąjį ketvirtį įvykdyta 26,7 mln. elektroninių pervedimų, iš jų beveik milijonas – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose.
