Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 16d. 07:58

Dirbęs Londono metro emigrantas grįžo su stuburo trauma: bent jau gydymas Lietuvoje nekainavo

Darbininkai Londono tuneliuose
„Scanpix“/AP nuotr. / Darbininkai Londono tuneliuose

Londono metro ilgai dirbęs Darius, sužinojęs apie savo stuburo išvaržą, nusprendė grįžti gydytis į Lietuvą. Grįžęs į gimtąją Uteną jis registravosi Užimtumo tarnyboje, todėl už gydymą nemokėjo, nekainavo jam ir dvi savaitės reabilitacijos. Tačiau vyrui to negana – jis nusivylė, negavęs bedarbio išmokos. Nors ją gauti, pasirodo, galėjo, tik kreipėsi ne į tą instituciją ir ne laiku.

„Saulius Skvernelis, Gabrielius Landsbergis kviečia emigrantus grįžti į Lietuvą, bet jeigu ir grįžtume, tai mes negauname tų paslaugų, kurias mums turėtų garantuoti“, – 15min skundėsi iš Londono gegužę į Lietuvą grįžęs emigrantas Darius, kuris nesutiko atskleisti savo tikrojo vardo ir pavardės dėl to, kad gyvena mažame mieste.

Darius nusiminė, kad Lietuva jam neskyrė bedarbio išmokos. Jo manymu, į Lietuvą grįžti emigrantus viliojanti valdžia turėtų pasiūlyti daugiau nei kad siūlo dabar.

Tiesa, kaip pavyko išsiaiškinti 15min, vyras turėjo teisę į nedarbo išmoką, tačiau jos prašyti turėjo ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje, kur ir dirbo. Vėliau pašalpą jis būtų galėjęs „eksportuoti“ į Lietuvą. Darius dabar tiki, kad jo istorija bus pamoka kitiems, kaip elgtis, prieš grįžtant į Lietuvą.

Dirbant metro pradėjo skaudėti nugarą

„Galvojau, kad radikulitas. Galbūt perpūtė, galbūt maža išvarža. Tie, kas dirbo čia sunkius darbus, turėjo traumų“, – 15min pasakojo Darius.

Londone jis dirbo metro tuneliuose. Kaip pasakojo, dažniausiai darbas vykdavo naktimis, be to, reikėdavo nešioti ir dirbti su sunkiais darbo įrankiais ir kitais daiktais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Metro Londone
AFP/„Scanpix“ nuotr./Metro Londone

„Dirbau vien naktinius darbus, gaudavau mažai saulės, dirbdavau 5-7 naktis per savaitę. Įmonė vykdo statybos ir valymo darbus tuneliuose, yra tam tikros metro linijos, tarkime, centrinė, Pikadilio. Ten geležinius bėgius pristato, medvaržčius, cementą, plyteles klijuoja, elektrą tvarko. Kiekvieną kartą atvažiuoja 200-300 žmonių, kurie imasi darbo tada, kai pravažiuoja paskutinis traukinys. Tie įrankiai ir daiktai, su kuriais teko dirbti, jie yra sunkūs. Viena vežimėlio dalis gali sverti 35 kilogramus, tu jį turi tempt, stumt, nešt. Vamzdžiai sveria 20-25 kilogramus, dar tenka nešioti skaldą, betoną išlaužytą“, – apie darbo specifiką pasakojo vyras.

Nugaros skausmas pamažu darėsi vis sunkiau pakeliamas. Su bendradarbiais ir darbdaviu pasitaręs vyras padarė išvadą, kad gydytis Didžiojoje Britanijoje bus brangu, todėl metė darbą ir gydytis grįžo į Lietuvą.

Pas gydytojus grįžęs vyras vis tik neskubėjo – pirmiausia norėjo pasimatyti su giminėmis, seniai matytais bičiuliais. Iš pradžių nugarą tepė tik įvairiais skausmą malšinančiais tepalais ir jau buvo apsidžiaugęs, kad skausmas rimsta.

„Atrodė, kad buvo pagerėję, bet tik reikdavo kažką kelti, iškart patirdavau maudžiantį skausmą. Vieną dieną tiesiog negalėjau atsikelti, tėvai nuvežė mane pas šeimos gydytoją. Po tyrimų paaiškėjo, kad tarp 4 ir 5 slankstelio yra maža išvarža“, – pasakojo Darius.

Dabar jis save laiko jau sveiku vyru, tiesa, kai kurių Užimtumo tarnybos jam siūlomų darbų imtis nenori, saugodamas stuburą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londono metro
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londono metro

Gydė nemokamai, bet nedarbo išmokos neskyrė

Kadangi į Lietuvą gyventi sugrįžęs vyras registravosi Užimtumo tarnyboje, jis iškart buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl stuburo išvaržą Lietuvoje jam gydė nemokamai. Nemokėjo jis ir už dvi savaites reabilitacijos, kuri buvo būtina, mat Dariaus judesiai dėl traumos buvo apriboti, stipriai skaudėjo ir vieną koją.

„Gydytojas mane nusiuntė į reabilitacinį centrą, ten dvi savaites dariau pratimus nuo ryto iki vakaro: ten buvo ir tempimo pratimų, baseinai, masažai, psichologo pagalba buvo. Profesionalūs darbuotojai“, – pasakojo Darius. Reabilitaciją jis pradėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai gavo gydytojo siuntimą.

Kai gydėsi stuburo išvaržą, vyras gavo neigiamą sprendimą dėl nedarbo išmokos skyrimo, tačiau, nors ir galėjo, šio sprendimo neskundė.

„Man buvo didelės komplikacijos. Man leisdavo į vieną žandą diklofenaką, į kitą – neurorubiną ir dar vitaminą C“, – pasakojo neigiamą „Sodros“ atsakymą dėl išmokos skyrimo gavęs vyras.

„Shuterstock“ nuotr./Nugaros skausmas
„Shuterstock“ nuotr./Nugaros skausmas

Jis džiaugėsi, kad bent jau gydymas ir reabilitacija jam nekainavo, tačiau valdžia, viliodama emigrantus grįžti, galėtų jų labui, vyro manymu, padaryti ir daugiau.

„Atvykau ir užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, ji man padengė privalomąjį sveikatos draudimą ir už gydymą mokėti nereikėjo. Vienintelis pliusas. Yra negatyvioji pusė – kai baigėsi dviejų savaičių tas terapijos kursas, toliau turi pats mokėti. Ir tada pas sprendi, pas ką eiti, pas ką neiti“, – pasakojo vyras.

Atvykau ir užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, ji man padengė privalomąjį sveikatos draudimą ir už gydymą mokėti nereikėjo. Vienintelis pliusas. Yra negatyvioji pusė – kai baigėsi dviejų savaičių tas terapijos kursas, toliau turi pats mokėti, – pasakojo emigrantas.

Negaudamas bedarbio išmokos vyras gyvena iš savo santaupų, kurių, kaip atviravo, bankuose nelaiko, nes jais nepasitiki. Darbo pasiūlymų vietos Užimtumo tarnyba jam pasiūlo, tačiau kai kurie jų, Dariaus manymu, yra absurdiški.

„Jie siūlo, pavyzdžiui, eiti dirbti vairuotoju už 4 eurus per valandą, tu paskaičiuoji, kiek ten nuvažiuosi, kokia prastova. Tai paskaičiuoji, kad per dieną gausi 35 eurus, tai čia yra juokinga. Kiti darbai skamba absurdiškai. Pavyzdžiui, siūlo eiti dirbti miškakirčiu. Bet jeigu žinai, kad ką tik buvo išvarža, kaip tu gali imtis tokio fizinio darbo dirbti“, – pasakojo vyras.

Kaip išsiaiškino 15min, vyras vis tik galėjo pretenduoti į bedarbio išmoką, tačiau dokumentus jam pirmiausiai reikėjo pildyti ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Londone gavęs pašalpą jis būtų galėjęs ją „eksportuoti“ į Lietuvą.

Kaip gauti išmoką?

„Kai asmuo, gaunantis nedarbo išmoką vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių arba Šveicarijoje, vyksta ieškoti darbo į kitą šalį narę, jis darbo paieškos laikotarpiu gali persikelti išmoką, t. y. galimas taip vadinamas nedarbo išmokos eksportas“, – 15min aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Darbo birža
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Darbo birža

Tą patį aiškino ir Užimtumo tarnyba: „Pavyzdžiui, Lietuvos pilietis dirbo Anglijoje ir neteko darbo. Norėdamas gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI), jis turi kreiptis į Anglijos kompetentingą įstaigą, kadangi paskutinį kartą dirbo būtent šioje šalyje. Į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą dėl NSDI gavimo jis galės kreiptis tik po to, jei grįžęs iš Anglijos padirbės Lietuvoje (išskyrus išimtinius atvejus, pvz., kai nustatoma, jog asmuo gyveno vienoje valstybėje, o dirbo kitoje, darbas buvo sezoninis, terminuotas, laikino pobūdžio“.

Kai nedarbo išmoka buvo paskirta užsienyje, į Lietuvą grįžęs ieškoti darbo asmuo turi per užsienio užimtumo tarnybos išduotame specialiame dokumente apie teisės į nedarbo išmoką išsaugojimą (formoje PD U2) nurodytą laikotarpį, paprastai per 7 dienas, užsiregistruoti Lietuvos Užimtumo tarnyboje ir pateikti šį dokumentą, – aiškino S.Jarmalis.

Taigi Darius turėjo galimybę „eksportuoti“ savo bedarbio pašalpą, jeigu Didžioji Britanija jam būtų tokią skyrusi. S.Jarmalis paaiškino: „Kai nedarbo išmoka buvo paskirta užsienyje, į Lietuvą grįžęs ieškoti darbo asmuo turi per užsienio užimtumo tarnybos išduotame specialiame dokumente apie teisės į nedarbo išmoką išsaugojimą (formoje PD U2) nurodytą laikotarpį, paprastai per 7 dienas, užsiregistruoti Lietuvos Užimtumo tarnyboje ir pateikti šį dokumentą.”

Nedarbo išmokos eksportas, jo teigimu, paprastai nustatomas 3 mėnesiams, atskirais atvejais nedarbo išmoką paskyrusios valstybės užimtumo tarnyba šį terminą gali pratęsti dar 3 mėnesiams, tačiau neviršijant paskirtosios nedarbo išmokos likusios neišmokėtos trukmės.

Užimtumo tarnyba pridūrė, kokiomis sąlygomis žmogus gali gauti išmokos „eksportui“ reikalingą U2 dokumentą: „Kad U2 dokumentas būtų išduotas, asmuo turi būti registruotas valstybinėje užimtumo tarnyboje bent 4 savaites ir gauti bedarbio išmoką.“

2017 metais Europos užimtumo tarnybos (EURES) specialistai išdavė 162 dokumentus dėl nedarbo draudimo išmokos eksporto, iš jų – 135 dokumentus gavo moterys ir 27 – vyrai, 158 – Lietuvos piliečiai, 4 – ne Lietuvos piliečiai. Dažniausiai asmenys eksportuoja išmoką į Airiją, Norvegiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Ispaniją.

2017 metais nedarbo socialinio draudimo išmokos iš kitų ES, EEE šalių ar Šveicarijos buvo importuotos 401 darbo ieškančiam asmeniui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką