Pasak su planais susipažinusių šaltinių, JAV pareigūnai parengė galimus scenarijus, kurie leistų D.Trumpui įvesti naujus muitus dešimtims šalių, kai šią savaitę baigs galioti prezidento paskelbti 10 proc. visuotiniai importo tarifai.
Pirmadienį D. Trumpas paskelbė apie 50 proc. muitus Kanados prekėms, o prieš tai jau pritaikė 25 proc. tarifą importui iš Brazilijos. Tai rodo, kad prezidentas ir toliau yra susitelkęs į muitų naudojimą kaip spaudimo priemonę prekybos partneriams.
Nauji muitai būtų įvesti atlikus tyrimą dėl priverstinio darbo praktikos – JAV institucijos vertintų, ar importuojamos prekės nėra pagamintos naudojant priverstinį darbą. Toks mechanizmas leistų D. Trumpui taikyti muitus remiantis įprastais prekybos įstatymais, o ne nepaprastaisiais įgaliojimais, kurių panaudojimą Aukščiausiasis Teismas apribojo. Tikimasi, kad artimiausiu metu nauji muitai bus panašaus dydžio kaip jau galiojantys 10 proc. tarifai, tačiau JAV administracija taip pat atlieka kitus tyrimus – tarp jų dėl nesąžiningos prekybos praktikos, nacionalinio saugumo grėsmių ir kitų galimų pažeidimų. Jų rezultatai galėtų suteikti teisinį pagrindą D.Trumpui įvesti didesnius muitus. Užkulisiuose aukšto rango pareigūnai ragino prezidentą išlaikyti stabilumą santykiuose su prekybos partneriais ir laikytis susitarimų, kuriuos Vašingtonas su jais sudarė 2025 metais, siekdamas sumažinti muitus, teigia du su situacija susipažinę šaltiniai.
Po vasarį priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo Vašingtonas perėjo prie 10 proc. muitų režimo, tačiau šios priemonės turėtų nustoti galioti penktadienį.
D.Trumpo bandymas atnaujinti prekybos karą vyksta tuo metu, kai didėja įtampa tarp JAV ir Irano. Ši situacija sukrėtė pasaulines energetikos rinkas ir kelia riziką, kad konfliktas gali išsiplėsti į platesnį regioninį susidūrimą.
Karas sukėlė ekonominių sunkumų paprastiems amerikiečiams – šią savaitę benzino kainos vėl pakilo virš 4 JAV dolerių už galoną, o tai gali dar labiau sustiprinti rinkėjų nepasitenkinimą dėl didelių pragyvenimo išlaidų.
