Sekite 15min Google
Pasak jo, daugiausia dėl lūžtančių medžių bei jų šakų padarytų nuostolių įregistruota bendra žalos automobiliams suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.
„Žalos kreipinių dėl audros padarinių turtui ir transporto priemonėms sulaukėme iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai ir rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos, Klaipėdos rajonų savivaldybės“, − teigė M.Norkus.
Tuo metu „Swedbank“ draudimo bendrovė per savaitgalį sulaukė aštuonis kartus daugiau pranešimų apie žalas nei įprastą vasaros savaitgalį – preliminari draudimo išmokų suma gali siekti 1 mln. eurų ir, prognozuojama, dar didės.
„Gyventojai praneša apie vėjo nuneštus arba sulaužytus stogus, taip pat nuvirtusių medžių apgadintas tvoras ir namų fasadus, suniokotus šiltnamius“, – pranešime sakė „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.
Anot jo, iki pirmadienio ryto sulaukta beveik 1 tūkst. klientų pranešimų ir jų daugėja. Per porą valandų registruojama apie 100 naujų žalų. Tikslus patirtų nuostolių dydis paaiškės po to, kai draudimo ekspertai įvertins kiekvieną atvejį.
Draudimo bendrovė BTA pirmadienio rytą fiksavo per 400 pranešimų: gyventojų turto ir „Kasko“ žaloms kompensuoti jau rezervuota 550 tūkst. eurų, iš jų 300 tūkst. eurų – vien gyventojų turto žalai. Tikėtina šios sumos dar augs – gali viršyti ir 1 mln. eurų.
„Audros padarinių mastas išryškėjo pirmadienio rytą, kai užregistruotų pranešimų apie žalą skaičius pasiekė 400. Klientai aktyviai registruoja patirtus nuostolius, įvykių skaičius neabejotinai augs – prognozuojame, kad rezervas nuostoliams atlyginti gali viršyti ir 1 mln. eurų“, – sako BTA Draudimo žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
„Vienas išskirtinių atvejų užregistruotas ūkyje, kuriame stiprus vėjas visiškai nuplėšė melžyklos stogą. Vėjo nešamos jo dalys apgadino keturis kieme stovėjusius automobilius. Audra taip pat nuplėšė lauko virtuvės stogą, o šis krisdamas apgadino šalia stovinčią tvorą. Tai gerai iliustruoja, kaip vienas audros smūgis gali padaryti žalos keliems skirtingiems objektams“, – komentuoja BTA atstovė.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad būsto draudimo išmokos dėl gamtos stichijų per pirmuosius 2026 metų mėnesius viršijo visų praėjusių metų tokių išmokų sumą. Iki rugpjūčio pradžios būsto draudimo klientams tiek dėl gamtinių, tiek dėl kitų priežasčių iš viso išmokėta jau 14,8 mln. eurų patirtai žalai atlyginti.
Anot M. Norkaus, dalis gyventojų dar negali pranešti apie žalą, nes kai kurie šalies regionai audros metu liko be elektros, be to, fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai. Todėl žalos registravimui nėra taikomas tirjų darbo dienų terminas, apie ją galima pranešti ir vėliau.
Per 2025 metus bendrovėje buvo užregistruota 7,5 tūkst. būsto žalų, kilusių dėl gamtos jėgų, bendra kompensuota suma siekė daugiau nei 4,6 mln. eurų.
Kaip rašė BNS, pirmadienį elektros tiekimas dar vis yra sutrikęs apie 108,6 tūkst. vartotojų.
Patyrusiems žalą gyventojams pirmiausia patariama kviesti avarines tarnybas, ir jeigu yra galimybė, stengtis mažinti nuostolį. Tuomet nufotografavus ir aprašius sugadinimus kreiptis į savo draudimo bendrovę.
- Fiksuokite žalą. Padarykite kuo daugiau nuotraukų, tiksliai aprašykite, kas sugadinta, išsaugokite nuostolį pagrindžiančius dokumentus. Jei galite – preliminariai įvertinkite patirtą nuostolį.
- Nelaukite draudimo bendrovės leidimo pradėti tvarkyti padarinius. Galite imtis reikalingų veiksmų, kad apsaugotumėte turtą nuo didesnės žalos, pradėti valymo ar būtiniausius remonto darbus. Svarbu prieš tai žalą kuo išsamiau užfiksuoti nuotraukose.
- Registruodami žalą pateikite kuo daugiau informacijos iš karto. Tai draudikui padės greičiau ją įvertinti ir sumažins papildomų klausimų bei kontaktų poreikį.
- Dėl itin didelio žalų skaičiaus jų administravimas gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Jei žalą jau užregistravote, papildomai kreiptis dėl jos eigos nereikia – prireikus su jumis bus susisiekta.