Draudimas galios miestuose, kur gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje.
BNS pasiteiravus šių 10 savivaldybių, kaip jos ruošiasi tokiam draudimui, daugelis teigė neturinčios duomenų, kiek namų jose kūrenama akmens anglimi ar durpėmis, tačiau rikino, kad tokių namų ūkių yra nedaug arba visai nėra. Jos teigė pasirengusios gyventojus konsultuoti ir padėti, taip pat žada tikrinti atliekant statinių naudojimo priežiūrą.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Paulius Žvirblis BNS teigė, kad nėra tikslių duomenų, kiek visoje Lietuvoje namų ūkių degina anglį ir durpes, tačiau manoma, kad jų yra nedaug: „Grubiai 2–3 proc. naudoja. Namų ūkių iš viso Lietuvoje yra individualiai besišildančių truputį daugiau nei pusė milijono.“
„Krosnyje, židinyje ar katile gali kartais deginti akmens anglį, po to gali malką deginti. Tai daugiausia tie hibridiniai deginimai, nėra, kad nuolatos degintų, kad būtų priklausomi nuo akmens anglies“, – BNS teigė P. Žvirblis.
Be to, pasak jo, ministerijai prieš beveik trejus metus rengiant pirmines pataisas dėl draudimo kūrenti anglis ir durpes šalyje buvo iki 30 įstaigoms ar įmonėms priklausančių tokių katilų.
Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus specialistė Jolanta Rybalko sutinka, kad iškastinio kuro deginama nedaug, bet jo padariniai juntami.
„Nedaug, bet jie vis tiek prisideda: dūmai jaučiasi, susidaro smogas. O kurortuose, jeigu, pavyzdžiui, yra nuosavi namai, tai gerai, jeigu ten žmonės jau pasidarę tuos katilus ir kūrena su geresniu kuru. Bet yra ir tokių, kurie kūrena anglį ir durpes ir tikrai tai turi įtakos taršai“, – BNS aiškino J. Rybalko.
Jos teigimu, miestuose nebenaudojant anglies ir durpių, juose tarša šiek tiek sumažės.
„Aišku, gal ne iš karto pasijus, bet po kažkiek tai laiko vis tiek tai turėtų įtakos gyventojų sveikatai. (...) Gal ne po metų, bet gal ir vėliau, gal greičiau. Bet vis tiek turėtų poveikį, tikrai būtų geriau“, – tvirtino Higienos instituto atstovė.
„Dūmai rūksta, vis tiek nusėda kažkur, išsiskiria ir azoto oksidas, ir sieros dioksidas, ir kietosios dalelės, o mums kenksmingiausios kietosios dalelės. Aišku, vieną kartą praeisime, nieko neatsitiks, bet ypač jaučiasi per šildymo sezoną – kartais eini, neįmanoma, galvoji, ką ten kūrena. Ant palangių, ant sniego nusėda tie juoduliai“, – kalbėjo J. Rybalko.
Anglį ir durpes naudoja nedaug miestų gyventojų
Kai kurios savivaldybės, kuriose gyvenantys žmonės nebegalės deginti anglį ar durpes, BNS teigė įpareigojusios seniūnijas informuoti gyventojus apie įsigaliojantį draudimą ir paraginti keisti taršius katilus.
Vilniaus valdžia skaičiuoja, kad jos teritorijoje gali būti apie 3,5 tūkst. namų, besišildančių iškastiniu kietuoju kuru.
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė sako, kad mieste šį kurą naudojančių namų ūkių yra sąlyginai nedaug ir jų mažėja.
„Galima daryti prielaidą, kad su draudimu tiesiogiai susidurs palyginti nedidelė dalis gyventojų. Tikėtina, kad dalis gyventojų jau yra pakeitę šildymo būdą arba šiuo metu svarsto alternatyvas“, – BNS sakė K. Sakalauskienė.
Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus, Druskininkų, Birštono ir Palangos savivaldybių atstovai BNS sakė neturintys duomenų, kiek būstų kūrenama tokiu kuru.
Pasak Šiaulių savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos Eglės Bružienės, kieto kuro katiluose galima be jokių pakeitimų kūrenti ir malkas ar pjuvenų briketus.
„Manome, kad nemaža dalis gyventojų jau pasinaudojo valstybė finansavimu ir įsirengė ar artimiausiu metu įsirengs (...) biokuro katilus ar šilumos siurblius“, – BNS teigė ji.
Panevėžio savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė BNS nurodė, kad draudimas palies aštuonių namų gyventojus, tačiau jų šildymui naudojama ne tik anglis ir durpės, bet ir malkos ar dujos.
„Visi kiti gyventojai naudoja aplinkai draugišką kurą namų šildymui: malkas, dujas, elektrą, geoterminį, aeroterminį, centralizuotą šildymą“, – nurodė ji.
Pasak Alytaus savivaldybės atstovės Aistės Kuniejienės, tikėtina, kad dalis namų dabar pradės naudoti biokurą ar šilumos siurblius.
Neringoje nėra namų ar kitų pastatų, šildomų kietuoju iškastiniu kuru, sako savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė.
Birštono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė BNS teigė, kad miestas yra vienas pavyzdingiausių šalyje pereinant prie ekologiško šildymo: „Didžioji dalis miesto gyventojų naudojasi centralizuotu šildymu, kuriam naudojamas biokuras – malkinė mediena“.
Palangos valdžios atstovė Tamara Zaiceva BNS sakė, kad draudimas nebenaudoti taršaus kuro, tikėtina, bus aktualus nedidelei daliai gyventojų.
Iškastinio kuro katilų keitimui – daugiau nei 7 mln. eurų
Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinio kuro katilų, ir toliau galės pasinaudoti valstybės parama – kvietimą planuojama skelbti liepos 1-ąją. Tam numatyta 7,34 mln. eurų.
„Galutinė suma paaiškės gegužės mėnesį – svarstoma padidinti šiame etape dotacijoms skirtą sumą“, – BNS nurodė Lietuvos energetikos agentūra.
Nuo balandžio 1-osios agentūra jau priima paraiškas kompensacijoms už pakeistus taršius šildymo įrenginius – bus paskirstyta 4,5 mln. eurų dotacijų.
Iš viso nuo 2021 metų iki šiol 16,5 tūkst. gyventojų jau skirta 53,94 mln. eurų kompensacijų.
Be to, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2022 metų skiria papildomą 15 proc. kompensaciją.
Nuo gegužės taip pat įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus – gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
