Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Skaityti apie sportą - taip pat sportas.
Išbandyti
Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Draudimo rinka: kas įvyko 2021-aisiais ir ko tikėtis šiemet?

2021-ieji buvo atsigavimo po pandemijos šoko metai. Nepaisant pasaulį šokiravusių 2020-ųjų, šiemet daugelis įvykių klostėsi gan įprastais ikipandeminiais tempais. Koronavirusas kardinaliai pakeitė daugelį sektorių, tarp jų ir draudimo rinką. Kokie svarbiausi pokyčiai draudimo rinkoje įvyko šiemet ir ko galime tikėtis kitąmet? Pabandykime tai apžvelgti, rašoma pranešime spaudai.
Gintė Leksienė
Gintė Leksienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Draudimas Verslas

Planuojama naikinti GPM lengvatą investiciniam gyvybės draudimui?

Finansų ministerija šiemet pateikė siūlymą naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui ir pensijų fondų įmokoms. Kaip ir galima buvo tikėtis, tai sulaukė nemažai pasipriešinimo ir kritikos iš daugelio finansų rinkos dalyvių.

Kaip pastebi asmeninių finansų valdymo ir konsultavimo bendrovės „M Capital“ vadovė Gintė Leksienė, GPM lengvata skatina žmones žengti pirmuosius žingsnius kaupti ateičiai. Esamos GPM lengvatos yra taikomos nesudėtingiems ir didelės priežiūros nereikalaujantiems investiciniams produktams, kuriais kasmet naudojasi nemaža dalis šalies gyventojų. Pensijų fondus renkasi net 54 proc. lietuvių: 29 proc. renkasi kaupiamąjį gyvybės draudimą ir 16 proc. – investicinį gyvybės draudimą. Dėl to ir kilo nemažas bendrovių bei visuomenės pasipriešinimas. Tiesa, kaip alternatyvą svarstoma sukurti investicines sąskaitas: gyventojai patys investuotų pinigus ir kauptų senatvei. Tačiau bent jau kol kas siūlomas šios idėjos įgyvendinimas atrodo labai sudėtingas ir nedraugiškas nepatyrusiems investuotojams, dėl to, daugelio ekspertų manymu, yra netinkama alternatyva pensijų fondams ar gyvybės ir investiciniam draudimui.

Tiesa, kaip alternatyvą svarstoma sukurti investicines sąskaitas.

Lengvata naudojamasi labai aktyviai

Šiuo metu turima statistika rodo, kad GPM susigrąžinimas yra labai svarbi motyvacija investuoti – šiemet net 1 mln. gyventojų susigrąžino 270 mln. eurų GPM permokų, pasinaudodami GPM lengvata. Tiesa, daugelis gavusiųjų permokas, išnaudoja jas savo malonumams ar vienkartiniams pirkiniams. Vis dėlto, specialistai dažniausiai rekomenduoja šiuos pinigus reinvestuoti į tuos pačius fondus ar kitas investicines priemones, kadangi tai leistų greičiau auginti savo turtą. Pastebima, jog savarankiškai žmonės to daryti nėra linkę. Todėl šiemet girdėjome nemažai siūlymų padaryti apribojimą GPM permokų iš gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų panaudojimui, kas priverstų nenoriai investuojančius lietuvius, pasitelkiant GPM lengvatą, padidinti savo investicijas ir taip tapti finansiškai stabilesniais bei saugesniais senatvėje. Tad tikėtina, kad šis pasiūlymas jau gal būti priimtas kitąmet.

Lietuvos bankas padės susigaudyti tarp gyvybės draudimo mokesčių

Kadangi gyvybės draudimo mokesčiai keičiasi nuolat, paprastiems gyventojams suprasti, ką ir kada reikia mokėti, darosi vis sunkiau. Dėl to nuo šiol apibendrintą informaciją apie visus investicinio gyvybės draudimo mokesčius skelbs Lietuvos bankas. „Iš vienos pusės, tai yra puikus žingsnis didesnio skaidrumo link. Žmogus turi gebėti savarankiškai priimti tvarų, informuotą finansinį sprendimą, palyginęs galimas alternatyvas. Iš kitos pusės, tobulėjimui vietos dar yra: tai, kaip šiandien pateikiama tokia informacija, nėra lengvai suvokiama paprastam žmogui, kasdien nesusiduriančiam su finansinių produktų subtilybėmis. Taip pat svarbu suprasti, jog kai kalbame apie investicinį gyvybės draudimą, ne visuomet geriausias sprendimas remiasi į kainą. Kalbame ne tik apie kaupimo dalį, bet ir apie rizikų dalį gyvybės draudimo produkte, kuri yra labai svarbi, siekiant apsaugoti savo finansus“, – pastebi „M Capital“ direktorė.

Rinkoje daugėja bendrovių susijungimų

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ bendrovė „INVL Life“ siekia įsigyti Suomijos bendrovės „Mandatum Life Insurance“ gyvybės draudimo verslą Baltijos šalyse su daugiau kaip 30 tūkst. klientų ir prašė Konkurencijos tarybos leidimo sandoriui įvykdyti. Įvertinusi visas aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatavo, kad dominuojanti padėtis dėl tokio įvykio nebus sukurta ar sustiprinta, todėl leidimas buvo duotas. Sandorį tarp bendrovių siekiama užbaigti iki 2022 metų vidurio.

Tai sukėlė šiek tiek sumaišties rinkoje, kadangi dalis draudimo konsultantų iš „Compensa“, „ERGO“, „PZU“ dirbo ir su „INVL Life“, o tai reiškia, kad dėl interesų konflikto konsultantai, dirbę su „INVL“ trečios pakopos pensijų fondais, jų platinti nebegalės.

Kitas panašus atvejis įvyko šių metų spalį: vienas didžiausių Lietuvos gyvybės draudimo tarpininkų „M Capital“ įsigijo draudimo brokerių bendrovę „Giantus draudimas“, kuri Lietuvoje veikia nuo 2004 m. ir teikia įvairius rizikų valdymo sprendimus, gyvybės ir ne gyvybės draudimo produktų pasiūlymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Vėliau įsigyta bendrovė buvo pervadinta į „M Insurance“, tačiau išlaikė savo autonomiją.

Kitais metais bus platinama vis daugiau su tvarumu siejamų produktų

Šiuo metu daugiau kaip trečdalis investicines paslaugas mažmeniniams investuotojams teikiančių bendrovių Lietuvoje platina tvarius ar tvarumo požymių turinčius investicinius produktus, atitinkančius bent jau SFDR 8 standartą, ir šis skaičius toliau tik kils. Kaip teigia G.Leksienė, ši tendencija yra matoma visoje Europoje: „Vakarų šalyse dalis fondų jau teikia finansavimą tik projektams, atitinkantiems ESG (aplinkos, socialinius ir valdysenos) kriterijus. Be to, taip pat yra nemažas valstybių spaudimas daryti pokyčius ekologijos srityje. Tačiau džiugina ir tai, kad rinktis tvarias investavimo kryptis nori vis daugiau klientų, tad ši investavimo kryptis jau greitai taps itin svarbi.“

Tačiau džiugina ir tai, kad rinktis tvarias investavimo kryptis nori vis daugiau klientų, tad ši investavimo kryptis jau greitai taps itin svarbi.

Todėl nepaisant ganėtinai žemo lietuvių finansinių naujovių poreikio, tiek įvairios verslo kompanijos, tiek politikai, tiek draudimo bendrovės vis dažniau įtrauks tvarumo ir ESG temas į savo dienotvarkes, produktus ir strategijas. Tai ir turėtų būti pagrindinė 2022-ųjų metų tendencija. Taip pat turėtume pastebėti tolimesnį draudimo rinkos skaitmenizavimą, kuris šiuo metu nevyksta taip greitai, kaip to galbūt norėtųsi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Didžiausiame Bukčių miško parke Vilniuje pasivaikščioti kviečia trys nauji maršrutai
Reklama
„Huawei FreeBuds 6i“ – iki 100 eurų kainuojančios belaidės ausinės
Reklama
Vaikų vasaros atostogoms įsibėgėjant, „Telia Play“ kino rekomendacijos vaikams ir visai šeimai
Reklama
„Įspūdžiai išliko visam gyvenimui“: TV bokštas kviečia pasivaikščioti 170 metrų aukštyje