Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje kylančius neaiškumus dėl dronų priskyrimo A kategorijos ginklams, ministerija teikia paaiškinimą dėl šiems gaminiams taikomos tvarkos ir jų eksporto sąlygų. Kitų rūšių ginklų apyvarta yra aiškiai ir ilgą laiką reglamentuota, todėl šiame pranešime aptariami išimtinai dronai.
Dronas ir jo paskirtis
Buitinės ir ūkinės paskirties dronų gamyba nelicencijuojama – dronas kaip įrenginys gali būti gaminamas įvairiausiai paskirčiai (filmavimui, stebėjimui, žemės ūkiui ir kt.). Tačiau dronai gali būti naudojami labai įvairiai, todėl lemiamas veiksnys yra paskirtis.
Kai dronas skirtas kovinei paskirčiai – t. y. taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, – tokia paskirtis atitinka ginklo apibūdinimą. Nuo to momento dronas pripažįstamas ginklu ir įsijungia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (GŠKĮ) tvarka, pagal kurią gaunama licencija, leidžianti ne tik gaminti ir laikyti, bet ir prekiauti tokia produkcija.
Žingsniai dronų gamintojams
Dronus gaminančiai įmonei taikoma aiški chronologinė seka:
1. Ekspertų komisija nustato ginklo kategoriją. Pirminė instancija, sprendžianti, ar dronas laikytinas ginklu, yra Policijos departamento (PD) koordinuojama tarpinstitucinė Ekspertų komisija, kurią sudaro vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemų bei kitų institucijų atstovai. Įmonė pati kreipiasi į komisiją dėl savo gaminio įvertinimo. Dronas, skirtas taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, kartu su pagrindinėmis dalimis – korpusu, sprogstamuoju užtaisu, jo inicijavimo įrenginiu ir konteineriu – priskiriamas A kategorijos ginklams.
Į komisiją kreiptis būtina tik tada, kai įmonė nėra tikra dėl gaminio kategorijos. Jei aiškiai žino, kad kuria A kategorijos ginklą, ji gali iš karto kreiptis į PD dėl licencijos, kad pradėtų su ginklais susijusią veiklą.
2. Įsijungia GŠKĮ reikalavimai. Komisijai priskyrus droną A kategorijai, įmonei tampa privaloma vadovautis GŠKĮ. Svarbu pabrėžti: komisijos sprendimas pats savaime reikalavimų nesukuria ir nesugriežtina – jie jau įtvirtinti įstatyme ir vienodai galioja visiems. Sprendimas tik atsako į klausimą, kuriai kategorijai dronas priklauso, o pagal kategoriją tampa aišku, kurie iš įstatymo reikalavimų taikomi.
3. Reikia gauti licenciją. Teisė vykdyti veiklą įgyjama nuosekliai įvykdžius tris reikalavimus:
Pirma – personalo patikrinimas. Įmonė teikia PD prašymą išduoti licenciją; PD patikrina įmonės atstovų nepriekaištingą reputaciją bei tai, ar nekyla grėsmė valstybės saugumui, ir per 30 dienų išduoda licenciją arba atsisako ją išduoti.
Antra – patalpų patikrinimas. Kiekvienam objektui, kuriame bus laikomi ginklai, įmonė gauna leidimą laikyti ginklus: įsirengus patalpas, patikrinama, ar jos atitinka ginklų laikymo reikalavimus (signalizacija, patalpų konstrukcija, sutartis su saugos tarnyba).
Trečia – apskaitos ir atsekamumo įvertinimas. Prieš pradėdama gamybą, įmonė suderina su PD ginklų gamybos ir apskaitos tvarkos aprašą, kuriame numatomas medžiagų ir gaminių atsekamumas, atsakingų asmenų identifikavimas, kokybės kontrolė, produkcijos žymėjimas bei apskaita, brokuotos produkcijos sunaikinimas ir kt. Tik suderinus aprašą įmonė gali pradėti gamybą.
4. Eksportui – kreipimasis į EIM. Norinti parduoti produkciją užsienyje, įmonė atlieka dar vieną, atskirą žingsnį – kreipiasi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) dėl eksporto licencijos. Būtina sąlyga – licencijuota gamyba: eksporto licencija gali būti gaunama tik tada, kai gamyba jau vykdoma teisėtai.
Šie reikalavimai (sertifikuotos patalpos, patikrintas personalas, ginklų apskaita ir kt.) yra nuolatinė A kategorijos ginklų apyvartos tvarka, vienoda visiems gamintojams. Svarbu akcentuoti, kad ginklai nėra įprasta plataus vartojimo prekė, o aiškus reguliavimas yra svarbus nacionalinio saugumo interesams užtikrinti.
Su šia tvarka susiduria įvairios dronus gaminančios Lietuvos įmonės, dalis jų jau yra kreipusios į Ekspertų komisiją dėl savo gaminių įvertinimo. Sparti technologijų plėtra reiškia, kad tokių įmonių dar daugės, todėl aiški ir nuosekliai taikoma tvarka yra naudinga pačiai pramonei.
Šie saugikliai sudaro sąlygas, kad ginklai pasiektų tik patikimus gavėjus. Taip siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje pagaminti ginklai nepatektų ne tik į nedraugiškų valstybių rankas, bet ir į šalis, kuriose ginklų kontrolė nepakankama. Tokiais atvejais kyla rizika, kad ginklai netinkamais kanalais galėtų pasiekti teroristinių grupuočių rankas ir būti panaudoti prieš civilius gyventojus, o tai pakenktų tiek tarptautiniam saugumui, tiek Lietuvos reputacijai.
