Vieno įtakingiausių tyrimų centrų – Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto grupės vadovė, Hertie aukštosios vadybos mokyklos profesorė Claudia Kemfert nesiima prognozuoti, kaip „E. On“ ir „Gazprom“ ginčai gali paveikti jų strateginį bendradarbiavimą kitose Europos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur „E. On“ su „Gazprom“ valdo didžiausias dujų įmones.
„Sunku pasakyti. Juolab kad ginčų pabaigą ir padarinius sunku nuspėti“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sakė C.Kemfert.
Lietuvos siekio įgyvendinti trečiosios Europos Sąjungos energetikos paketo nuostatas klausimu iki šiol „E. On“ beveik be išlygų rėmė reformai prieštaravusį „Gazprom“.
C.Kemfert nekomentavo, ar gali „E. On“ pozicija keistis ir ar Lietuvos vyriausybė gali tikėtis, kad dabar „E. On“ palankiau vertins jos pastangas.
„Visos šalys yra skirtingos, tačiau kiekvienai iš jų rekomenduočiau turėti dujų tiekėją. Suskystintų gamtinių dujų terminalo galimybė taip pat yra patraukli, nes priverčia dujų tiekėją taikyti lankstesnę kainodarą. Šiuo metu yra puikių galimybių pasinaudoti lanksčia dujų rinka ir pasiekti naudos, su sąlyga, kad nepriklausai nuo vienintelio arba vyraujančio rinkoje tiekėjo“, – kalbėjo C.Kemfert.
Pagrindinė vokiečių koncerno paskutinius dvejus metus patiriamų sunkumų priežastis – nesutarimai su Rusijos dujų monopolija „Gazprom“.
„E. On“ su „Gazprom“ saisto ilgalaikė dujų pirkimo sutartis, joje numatyta su naftos produktų krepšeliu susieta dujų kainodara. Brangstant naftai, o Vokietijos rinkoje atsiradus pigesnių dujų pasiūlai, „E. On“ nebeišlaiko konkurencijos – neatidėliotinų sandorių rinkoje liepą 1 tūkst. kubinių metrų dujų kainavo apie 80 JAV dolerių pigiau, nei jas savo klientams galėjo pasiūlyti „E. On“. Nesutardamas dėl nuolaidų, vokiečių koncernas padavė ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitražui.
Šią savaitę arbitražo bylą rusų monopolininkui pažadėjo ir pagrindinis „E. On“ konkurentas Vokietijoje – „RWE“, taip pat perkantis rusiškas dujas pagal ilgalaikes sutartis.
