ECB apklausė 84 tūkst. namų ūkių 18-oje euro zonos valstybių. Ką tik publikuotame tyrime apžvelgiami 2010–2014 metai. Jame pabrėžiama, kad po didžiosios finansų krizės Europa toliau skurdo, o valstybių vyriausybės nesėkmingai kovojo su nelygybe ir ji tik dar padidėjo.
Atliekant studiją, euro zonos valstybių populiacija buvo padalyta į 100 procentilių (grupių pagal pajamas). Paskaičiuota, kad visų gyventojų turto mediana (tai yra 50-asis procentilis) yra 104 tūkst. eurų. 10-asis procentilis (viena skurdžiausių gyventojų grupių) vidutiniškai turi tik po tūkstantį eurų, o 95-asis procentilis (viena turtingiausių gyventojų grupių) turi beveik po 744 tūkst. eurų.
Tyrimo duomenimis, 10 proc. turtingiausių namų ūkių valdo per 51 proc. turto, o 5 proc. skurdžiausiųjų gyventojų išlaidos ir įsipareigojimai viršija jų pajamas.
82,2 proc. turto yra fiziniai aktyvai, tai yra nekilnojamasis turtas, taurieji metalai, kitos žaliavos, žemė ir pan. 17,8 proc. turto sudaro pinigai.
Didžiausią dalį įsiskolinimų sudaro būstų paskolos. Skolų ir pajamų santykis yra ypač aukštas vidutinių ir didelių pajamų namų ūkių: trečiojo kvintilio (gyventojai padalyti į penkias grupes pagal pajamas, kur pirma gauna mažiausiai, o penkta – daugiausia) skolos ir pajamų santykis sudaro 144,7 proc., ketvirtojo ir penktojo kvintilių – atitinkamai 84,5 ir 84,9 proc.
Akivaizdu, kad per ketverius metus europiečių turtas sumenko. Mediana smuko 10,5 proc. Labiausiai smuko skurdžiausiai gyvenančių žmonių turtas – 10-ojo procentilio turtas yra 22,7 proc. mažesnis (1,3 tūkst. eurų ištirpo iki tūkstančio eurų). Sumažėjo ir 90-ojo procentilio turtas – susitraukė 8,7 proc. iki 496 tūkst. eurų. Dėl tokių pokyčių dar labiau padidėjo turto nelygybė tarp įvairių gyventojų grupių.
