Tame posėdyje ECB nepakeitė nei savo trijų pagrindinių palūkanų normų, nei turto pirkimo programos biudžeto.
O ECB vadovas Mario Draghis po posėdžio tradiciškai surengtoje spaudos konferencijoje neužsiminė apie tai, kad ECB artimiausiu metu galėtų imtis naujų skatinamųjų priemonių.
Nors pinigų politika euro zonoje yra labai švelni, infliacija regione tebesilaiko arti nulio, o ekonomikos plėtros perspektyvos, kaip ir anksčiau, kelia nerimą ekspertams.
Ketvirtadienį paskelbtais Eurostato duomenimis, metinė infliacija euro zonoje liepą sudarė vos 0,2 procento.
Grynoji metinė infliacija, kaip ir birželį, sudarė 0,9 procento.
Todėl ekspertai mano, kad ECB imsis naujų paskatų, ir spėja, kad apie jas gali būti paskelbta rugsėjo 8 dieną rengiamame posėdyje, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
„Capital Economics“ ekonomistė Jennifer McKeown pažymi, jog ECB atstovų pareiškimai gali būti vertinami kaip ženklas, kad jie yra pasirengę tolesniam politikos švelninimui.
Pavyzdžiui, ECB vyriausiasis ekonomistas Peteris Praetas pareiškė, kad bazinei infliacijai euro zonoje „tebetrūksta įtikinamos augimo tendencijos ir šis veiksnys ir toliau kelia susirūpinimą“.
ECB posėdžio protokole pažymima, kad banko vadovybei reikia daugiau laiko ir kad artimiausiais mėnesiais ji vertins informaciją, susijusią su „Brexit“.
„Tačiau yra akivaizdu, kad rizika, galinti slopinti euro zonos ekonomikos augimą“, dėl „Brexit“ padidėjo, nurodoma protokole.
J. McKeown prognozėmis, aktyvių priemonių, kuriomis bus dar sušvelninta pinigų politika, ECB imsis rugsėjo mėnesio posėdyje.
Be kita ko, ji mano, kad euro zonos centrinis bankas sumą, kas mėnesį išleidžiamą turto pirkimui, padidins iki 90 mlrd. eurų. Ji taip pat spėja, kad turto pirkimo programa bus pratęsta pusmečiu – iki 2017 metų rugsėjo, o indėlių norma bus sumažinta iki minus 0,5 procento.
