2013-06-05 14:45

ECB nerimauja dėl Latvijos infliacijos tvarumo

Išsaugoti nedidelius infliacijos rodiklius vidutiniu laikotarpiu Latvijai gali būti sudėtinga, mano Europos centrinis bankas (ECB).
Euro zona
Euro zona / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Laikotarpiu nuo 2012 metų gegužės iki 2013 metų balandžio Latvijos vidutinė dvylikos mėnesių infliacija sudarė 1,3 proc. ir buvo mažesnė nei kainų stabilumo kriterijaus pamatinė vertė – 2,7 proc., rašoma trečiadienį paskelbtoje ECB 2013 metų konvergencijos ataskaitoje, kurioje vertinama ekonominė ir teisinė Latvijos konvergencija.

Tačiau ECB pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį infliacijos rodikliai Latvijoje labai kito ir metiniai vidurkiai svyravo nuo minus 1,2 proc. iki 15,3 proc. ir tai susiję su tuo, kad šalis išgyveno spartaus ekonomikos augimo ir didelio nuosmukio laikotarpius, taip pat patyrė didelius makroekonomikos svyravimus.

„Nuo 2011 metų vidurio, kai vartojimo kainų indeksas Latvijoje buvo pasiekęs aukščiausią lygį, infliacija sumažėjo ir tai visų pirma lėmė žaliavų kainų pasaulyje smukimas ir nuo 2012 metų liepos įsigaliojęs mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Tačiau naujausiose turimose prognozėse numatomas infliacijos augimas ir iš rizikos, susijusios su infliacijos prognozėmis ateinančiais metais, matyti, kad infliacija gali būti dar didesnė. Žvelgiant toliau į ateitį, išsaugoti nedidelius infliacijos rodiklius Latvijoje vidutinės trukmės laikotarpiu bus sudėtinga. Latvijai stengiantis pasivyti turtingesnes euro zonos nares, Latvijos ir euro zonos infliacijos skirtumas vidutiniu laikotarpiu gali padidėti. Todėl nerimaujama dėl infliacijos konvergencijos tvarumo“, – rašoma ECB ataskaitoje.

ECB taip pat pažymėjo, kad vertinamais 2012 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei pamatinė 3 proc. vertė. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sudarė 40,7 proc. ir buvo mažesnis nei pamatinė 60 proc. vertė.

„Europos Komisijos prognozėmis, 2013 metais deficito santykis nesikeis ir vėl sudarys 1,2 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis turėtų padidėti iki 43,2 proc.“, – rašoma ataskaitoje.

Latvijos latas valiutų kurso mechanizme (VKM II) dalyvauja nuo 2015 metų gegužės 1 dienos ir Latvijos valdžia yra vienašališkai įsipareigojusi užtikrinti, kad lato kursas nuo nustatyto centrinio kurso nenukryptų daugiau kaip 1 procentu. Vertinamu dvejų metų laikotarpiu nuo 2011 metų gegužės 17 dienos iki 2013 metų gegužės 16 dienos lato kursas liko artimas jo nustatytam centriniam kursui, pareiškė ECB.

Ilgalaikės palūkanų normos Latvijoje vertinamu dvylikos mėnesių laikotarpiu nuo 2012 metų gegužės iki 2013 metų balandžio mėnesio sudarė vidutiniškai 3,8 proc. ir buvo mažesnės nei pamatinė 5,5 proc. vertė.

„Apskritai Latvija atitinka pamatines konvergencijos kriterijų vertes. Vis dėlto šalies ekonominės konvergencijos tvarumas ilgesnės trukmės laikotarpiu kelia tam tikrą rūpestį“, – pažymėjo ECB.

Pasak ECB, stojant į valiutos sąjungą tenka atsisakyti pinigų ir valiutos kurso priemonių, be to, vidaus lankstumas ir atsparumas įgyja didesnę svarbą. Todėl Latvijai būtina vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais tęsti išsamų fiskalinį konsolidavimą.

„Taip pat labai svarbu neprarasti pastaraisiais metais įgyto didesnio konkurencingumo <...>.   Be to, nors Latvijos ekonomikos prisitaikymo gebėjimai yra dideli, šalis turi stengtis gerinti savo institucijų ir valdymo kokybę. Be to, labai svarbu parengti išsamų politikos priemonių rinkinį, kuris būtų taikomas sprendžiant su rizika finansų stabilumui susijusius klausimus, įskaitant klausimus, kylančius dėl didelės bankų sektoriaus dalies pasikliovimo ne rezidentų indėliais, kaip finansavimo šaltiniu“, – rašoma ECB ataskaitoje.

Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Latvijoje priims Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, kurie, be kita ko, atsižvelgs į Europos Komisijos (EK) ir ECB konvergencijos ataskaitas.

Pirmasis finansų ministrų posėdis ir preliminarus balsavimas įvyks birželio 20–21 dienomis. Europos Sąjungos Taryba šį klausimą svarstys birželio 27–28 dienomis, o Europos Parlamentas rezoliuciją dėl euro įvedimo Latvijoje planuoja priimti liepos 1–4 dienomis vyksiančioje plenarinėje sesijoje.

Liepos 9 dieną ES finansų ministrai turėtų priimti galutinį sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą