„Iš esmės ECB perima savo tiesioginėn priežiūron tris didžiausius šalies bankus. [...] Mūsų atveju tai būtų SEB banko, „Swedbank“ ir DNB banko dukterinės bendrovės Lietuvoje. [...] Tuo metu kiti, mažesni bankai, bus tiesiogiai prižiūrimi nacionalinių institucijų, tačiau [...] šią funkciją nacionalinės priežiūros institucijos atliks su ECB netiesiogine priežiūra“, – aiškina I. Šimonytė. Ji priduria, kad ECB gali bet kada bet kurį banką euro zonos šalyje perimti savo priežiūron, nepriklausomai nuo to banko dydžio.
– Kuo svarbus šis pasikeitimas? Kodėl Europos finansų sistemos pertvarkymas vadinamas istoriniu, labai sudėtingu ir pačiam ECB?
– Šis žingsnis buvo žengtas tam, kad visoje euro zonoje būtų užtikrintas vienodas priežiūros standartas, kurio, kaip rodo ankstesnė patirtis, atskirais atvejais trūko (ar bent jau rinkos abejojo, kad visų euro zonos valstybių priežiūros institucijos prižiūri savo bankus tinkamai griežtai ir kad galima pasitikėti ta būkle, kuri viešai deklaruojama). Todėl ECB, kaip tam tikra bešališka institucija, neturinti nacionalinio intereso, buvo pasirinkta šiam darbui atlikti. Pačiam ECB tai yra nemenkas iššūkis, nes jis niekada neatliko tokių funkcijų. Kai kuriose šalyse centriniai bankai atlieka priežiūrą (kaip Lietuvoje), kai kuriose šalyse tai atlieka atskiros priežiūros institucijos. ECB niekada tos funkcijos nevykdė. Tai, be jokios abejonės, yra ir didelis pokytis ir didelis iššūkis.
Pačiam ECB tai yra nemenkas iššūkis, nes jis niekada neatliko tokių funkcijų
– O kaip Lietuvoje? Kaip Lietuvos bankus paveiks naujoji priežiūros sistema? Ar juos visus prižiūrės ne tik Lietuvos bankas, bet ir ECB?
– Iš esmės ECB perima savo priežiūron tris didžiausius šalies bankus (arba labai didelius bankus euro zonoje, arba bet kuriuo atveju tris didžiausius šalies bankus). Mūsų atveju tai būtų SEB banko, „Swedbank“ ir DNB banko dukterinės bendrovės Lietuvoje. Tačiau, žinoma, palyginus su tokiomis bankų grupėmis, kaip „Deutsche Bank“ ar „BNP Paribas“, tai yra tikrai labai nedideli bankai ECB. Bet tiesiog toks yra reguliavimas: šie bankai yra perimami ECB tiesioginei priežiūrai. Tuo metu kiti, mažesni bankai, bus tiesiogiai prižiūrimi nacionalinių institucijų, tačiau priežiūros principai, priežiūros rutina, metodika bus absoliučiai tokia pati, kokia bus taikoma ir didiesiems bankams ECB. Vadinasi, galima pasakyti, kad šią funkciją nacionalinės priežiūros institucijos atliks su ECB netiesiogine priežiūra [...], tačiau viską prižiūrės ECB, ir jis bet kada gali bet kurį banką euro zonos šalyje perimti savo tiesioginėn priežiūron, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio tas bankas.
– Tai ar galima teigti, kad tai yra gera žinia Lietuvos bankų klientams?
– Ką tik atliktas išsamus patikrinimas parodė, kad išties Lietuvos bankai (bent jau tie, kuriuos tiesiogiai perims prižiūrėti ECB) tinkamai tvarkė apskaitą, tinkamai pripažino savo turimo turto vertes. Kadangi pokyčiai, kurie buvo atlikti, buvo minimalūs, vadinasi, sakyčiau, kad tuo būdu buvo patvirtinta, jog bankų priežiūra ir iki šiol buvo pakankamai efektyvi, dėl to bankų klientai galėjo būti ramūs. Tačiau, žvelgiant globaliai, bendra priežiūra euro zonoje, bendri principai, faktas, kad visiems taikomas toks pats požiūris, nėra nacionalinių išimčių ar panašių nuostatų, tai iš tiesų Europos Sąjungos (ES) piliečiams ir euro zonos piliečiams yra stabilizuojantis faktorius.
– Kaip bus išlaikoma, administruojama naujoji banko priežiūros sistema?
– Principas yra toks, kad priežiūros sistemą išlaikys patys euro zonos bankai. Didieji bankai, tos didžiosios grupės, apie kurias kalbėjau, be abejonės, turės sumokėti priežiūros sąnaudų liūto dalį, o mažieji bankai tiesiog pasidalins mažesnę priežiūros sąnaudų dalį ir jiems atitinkamai teks mažesnės procentinės įmokos, negu kad pačioms didžiausioms grupėms. Natūralu, kad priežiūra paprastai remiasi rizikos vertinimu, todėl toms didelėms grupėms, žinoma, teks ir didžiausias ECB dėmesys. Mažesnių bankų atveju ta funkcija bus dalinamasi su nacionalinėmis priežiūromis, deleguojant užduotis nacionalinėms priežiūroms. Visai maži bankai jau bus ir tiesiogiai prižiūrimi. Daugiausiai – nacionalinių institucijų su ECB mandatu. Todėl ir tos įmokos panašiu principu yra paskirstytos, nes tam, kam teks daugiausiai dėmesio ir daugiausiai darbo, tie ir turės daugiausiai sumokėti.
