ECB palūkanų normų nekeitė jau septintą kartą iš eilės – nuo praėjusių metų liepos.
„Gaunami duomenys iš esmės atitinka valdančiosios tarybos ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą, tačiau išaugo rizika, kad infliacija didės, o ekonomikos augimas – mažės. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi siekiamame 2 proc. lygyje“, – rašoma pranešime spaudai.
Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – lieka 2 proc. Tai vadinamasis neutralus lygis, kai pinigų politika nei riboja, nei skatina ekonominę veiklą.
Kitos dvi ECB nustatomos palūkanų normos – refinansavimo ir riboto skolinimosi galimybės – išlieka atitinkamai 2,15 proc. ir 2,4 procento.
„Kuo ilgiau tęsis karas, tuo poveikis infliacijai bus stipresnis“
Pasak ECB valdančiosios tarybos, karas Artimuosiuose Rytuose lėmė staigų energijos kainų šuolį, padidinusį infliaciją ir neigiamai paveikusį ekonominius vertinimus.
„Karo pasekmės infliacijai ir ekonominei veiklai vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Kuo ilgiau tęsis karas ir kuo ilgiau energijos kainos bus didelės, tuo stipresnis bus tikėtinas poveikis bendresnei infliacijai ir ekonomikai. Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu neapibrėžtumu“, – pabrėžiama pranešime spaudai.
Prasidėjus šiam spartaus energijos kainų kilimo laikotarpiui, infliacija euro zonoje buvo ties tiksliniu 2 proc. lygiu.
„Ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais buvo būdingas atsparumas. Ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai ir toliau turi tvirtą pagrindą, tačiau trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai gerokai išaugo“, – rizikas pripažįstas ECB valdančioji taryba.
