Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi už sėkmingą kovą su pasauline finansų krize yra pelnęs „Super Mario“ pravardę. Ketvirtadienį posėdyje ECB nusprendė pratęsti žemų palūkanų erą – palūkanos liko rekordinėse žemumose.
„Valdančioji taryba dabar tikisi, kad pagrindinės ECB palūkanų normos išliks esamuose lygiuose bent per pirmąjį 2020 metų pusmetį, o prireikus – tiek ilgai, kiek tik reikės, kad būtų užtikrinta tvari infliacijos konvergencija iki lygmens, kuris yra žemesnis, bet artimas 2 procentų lygmeniui per vidutinį laikotarpį“, – rašoma ECB sprendime.
Nuo ECB nustatytų dydžių priklauso paskolų palūkanos rinkoje, pvz., tokie dydžiai, kaip EURIBOR, kurie ilgą laiką taip pat neigiami ir palengvina skolų naštą.
ECB patikina, kad ketina toliau investuoti visas gautas palūkanas už supirktus vertybinius popierius ir toliau pirkti likvidų turtą rinkoje. Įsigijimai rinkoje tęsis netgi ilgiau, nei esamos palūkanų normų žemumos. Taip siekiama finansų rinkoje užtikrinti pakankamą likvidumą.
ECB taip pat patikslino naujos bankams skirtos lengvatinių paskolų programos sąlygas, pagal kurias bankai galės gauti finansavimą iki keturių metų laikotarpiui.
Atkreipė dėmesį: V.Vasiliausko nepriklausomumą reikia saugoti
Pradėdamas spaudos konferenciją M.Draghi padėkojo Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Vasiliauskui už šiltą priėmimą ir gerą posėdžio organizavimą. Tačiau čia pat susidurta su nesklandumais – salės akustika lėmė didelį aidą, todėl žurnalistams buvo sudėtinga tiek suprasti ECB vadovo kalbą, tiek ir užduoti klausimus.
Žurnalisto paklaustas, ECB vadovas patikino, kad Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas turi didžiulį pasitikėjimą institucijoje, ir centrinio banko nepriklausomumas turėtų būti užtikrintas.
„Kai sakau nepriklausomumas, turiu galvoje asmeninį nepriklausomumą“, – kalbėjo M.Draghi.
Lietuvos paramą finansinėms technologijoms E.Draghi taip pat įvertino.
„Tai pagrindinis ateities augimo šaltinis Lietuvai. Ką vizito metu išmokau, Lietuvos bankas sukūrė smėlio dėžę, kur finansinės kompanijos gali testuoti savo veiklą“, – vertino M.Draghi.
15min E.Draghi pasiteiravo apie pinigų plovimo atvejus – neleistina veikla vykdoma tarptautiniu mastu, tačiau pastangos su tuo kovoti dažniausiai būna nacionalinės.
„Visiškai būtina koordinuoti pinigų plovimo prevenciją tarptautiniu lygmeniu, per visas šalis. Tarp skirtingų šalių yra rimtų komunikacijos problemų: tarp institucijų, priežiūros institucijų, teisėsaugos“, - sako M.Draghi.
Anot jo, šiuo metu „minkštoji galia“ suteikta Europos bankininystės institucijai, tačiau šioje kovoje būtina žengti didesnių žingsnių ir sukurti europietišką instituciją, kuri turėtų efektyvias preocedūras, galias ir įgaliojimus kovoti su pinigų plovimu – kad nekiltų tokių komunikacinių kliūčių, kokios kyla dabar.
Ekonomikos augimas bus lėtesnis
Kalbėdamas apie ekonomiką M.Draghi akcentavo, kad užsitęsęs neapibrėžtumas ir su tuo susijusios geopolitinės rizikos, didėjantis protekcionizmas, palieka savo žymę ekonomikos sentimentams.
„Todėl finansinės sąlygos išliks labai palankios, kad jos paremtų ekonomikos augimą“, – rinką patikino M.Draghi.
Anot ECB vadovo, naujausi duomenys rodo, kad ekonomikos augimas artimiausiais ketvirčiais bus silpnesnis. Neapibrėžtumas labiausiai veikia tarptautinę prekybą ir gamybos sektorių.
„Tuo pačiu metu, euro zonos paslaugų sektorius ir statybų sektorius rodo atsparumą, o darbo rinka toliau gerėja. Žiūrint į priekį, euro zonos plėtra tęsis, remiama palankios finansinės situacijos“, – teigė ECB vadovas.
Lietuvoje pačius svarbiausius euro zonos klausimus ECB aptarinėjo pirmą kartą. Tikėtina, kad šis reikšmingas renginys Lietuvoje vyks tik kartą per dvidešimtmetį, nes išvažiuojamasis ECB valdančiosios tarybos posėdis organizuojamas vos kartą per metus – įprastai posėdžiai vyksta Frankfurte.
ECB valdančioji taryba posėdyje nustato euro zonos pinigų politiką ir priima svarbiausius sprendimus, o tai paprastai atsiduria pirmosiose pasaulio verslo žiniasklaidos antraštėse dėl svarbos finansų rinkai. Kartą per ketvirtį ECB įvertina naujausias ekonomines prognozes – posėdis Vilniuje yra vienas iš tokių atvejų.
Patekti į spaudos konferenciją, kurioje ECB vadovas Mario Draghi pristato priimtus sprendimus, gana sudėtinga. Žurnalistams prieš kelias savaites tenka pereiti sudėtingą akreditacijos procedūrą – į Frankfurtą siųsti asmens dokumentų kopijas, pasirašytus redaktorių patvirtinimus, pildyti paraiškas. Atvykus laukia patikra kaip oro uoste, o salėje kiekvienam žurnalistui paskirta konkreti vieta.
Lietuvos mokslų akademijos salė, kurioje vyko spaudos konferencija, laikinai virto pagal griežtus standartus suplanuota spaudos konferencijų sale, kurioje svečius pasitiko džiazo melodijos.
Renginys sulaukė didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio – didžioji dalis žiniasklaidos atstovų buvo iš užsienio. Renginį aprašė „Bloomberg“ ir kitos naujienų agentūros.
ECB posėdžiavo Gedimino prospekte esančiame Lietuvos banko pastate, o vieša spaudos konferencija, kurioje pristatomi pagrindiniai ECB sprendimai, vyksta greta esančiame Lietuvos mokslų akademijos pastate.
Šių metų suminė BVP prognozė buvo 0,1 proc. punkto padidinta, lyginant su kovą skelbta prognoze. ECB tikisi, kad BVP augs 1,2 proc. šiemet ir 1,4 proc. kitąmet.
Kad finansiniai stimulai duotų vaisių, M.Draghi teigė, kad kitos politinės sritys turi prisidėti prie ekonomikos augimo potencialo didinimo ir pažeidžiamumo mažinimo.
„Struktūrinių reformų įgyvendinimas euro zonos šalyse turi būti reikšmingai paspartintas, kad būtų padidintas atsparumas, sumažintas struktūrinis nedarbas, o euro zonos produktyvumas ir augimo potencialas padidintas. 2019 m. šalims pateiktos rekomendacijos turėtų pasitarnauti kaip aktualus kelio ženklas. Kalbant apie fiskalinę politiką, švelniai ekspansyvi fiskalinė pozicija tuyrėtų užtikrinti paramą ekonominiam aktyvumui“, – kalbėjo ECB vadovas.
Jis pažymėjo, kad euro zonos Vyriausybių skolos išlieka aukštos, todėl šalys turi didinti fiskalinius buferius, siekti augimui draugiškos viešųjų finansų kompozicijos.
Palūkanos liko tos pačios
Kaip ir prognozavo rinka – reikšmingų pokyčių ECB Valdančioji Taryba nepriėmė. Liko nustatytos rekordiškai mažos palūkanų normos.
ECB taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordines žemumas ties 0 proc.
Rinkoje lūkesčių dėl palūkanų pokyčių rinkoje nebuvo – šiuo metu esanti neigiama 0,4 proc. punkto palūkanų norma nustatyta 2016 m. kovą, prognozuojama, kad palūkanos nesikeis iki metų pabaigos. Neigiama palūkanų norma reiškia, kad bankai priversti primokėti už centriniame banke laikomus indėlius, taip juos tikimasi paskatinti aktyviau skolinti rinkoje.
Investuotojai ir ekonomistai netgi tikisi iš ECB, kad bus imamasi papildomų ekonomikos stimuliavimo priemonių, rašė „Bloomberg“. Tikimasi, kad ECB rudenį pradės jau trečią programą skatinti bankams – vadinamosiomis ilgalaikėmis perfinansavimo operacijomis ECB bankams skolina ilgam laikotarpiui, kad komerciniai bankai aktyviau skolintų verslui ir vartotojams.
Kitąkart – po dvidešimtmečio
Tikėtina, kad toks ECB Valdančiosios tarybos posėdis Lietuvoje vyks nebent kartą per dvidešimtmetį – išvažiuojamasis posėdis organizuojamas tik kartą per metus. ECB lankosi naujose euro zonos narėse: 2017 m. posėdis vyko Taline, pernai – Rygoje.
Eurosistemą sudaro 19 centrinių bankų, todėl aplankant kiekvieną iš jų, ECB užtruktų dvidešimtmetį, kol kitas posėdis vėl vyktų Vilniuje. Lietuvoje, kaip ir įprastiniuose posėdžiuose, buvo sprendžiama dėl palūkanų normų ir pinigų politikos priemonių. Šiame posėdyje taip pat buvo įvertintos naujausios ekonomikos augimo prognozės.
15min jau rašė, kad aukščiausio rango euro zonos bankininkų vizitui Vilniuje skirtas išskirtinis dėmesys – Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje salėje gala vakarienėje turėjo dalyvauti iki 160 asmenų.
Jau kurį laiką infliacija nesiekia patvirtinto tikslo
ECB deklaruoja savo pagrindinį tikslą – užtikrinti kainų stabilumą, tai yra, išsaugoti euro vertę. ECB dar 2003 m. apibrėžė, kad kainų stabilumas užtikrinamas tuomet, kai infliacija (kainų augimas per metus) yra artima 2 proc. per metus vidutiniu laikotarpiu.
Ilgą laiką maža buvusi infliacija pernai euro zonoje nusistovėjo ties 1,7 proc., tačiau ECB kovą prognozavo, kad šiemet infliacija tesieks 1,2 proc., kitąmet – 1,5 proc. Euro zonos ekonomika, prognozuojama, šiemet stiebsis 1,1 proc., kitąmet – 1,6 proc.
Dabartinio ECB vadovo Mario Draghi kadencija baigsis šiemet spalį, jis iki šiol Lietuvoje lankėsi tik kartą – 2014 rugpjūtį, šaliai ruošiantis euro įvedimui.
