„Pirminė idėja visąlaik buvo nukreipta į oro balionus, bet matome, kad svarbu ir antidroninės sistemos. Kad tai būtų dinamiškas sprendimas daugiasluoksnei gynybos sistemai“, – „Verslo žinių“ tinklalaidei trečiadienį sakė E.Grikšas.
„Pirminis (tikslas – BNS) yra balionai, bet kartu svarbu ir dronai“, – pabrėžė jis.
Pasak ministro, artimiausiomis dienomis bus paskelbtas ikiprekybinis pirkimas su techniniu technologijos aprašymu – jame kviečiami dalyvauti ir pirmą konkursą pernai rudenį laimėję konsorciumai, ir kitos įmonės.
E.Grikšas pabrėžė, kad reikalingas sprendimas, kuris galėtų būti pritaikytas visai oro gynybai.
„Oro gynybos sistema yra turbūt vienas sudėtingiausių sprendinių dabartinio technologinio išsivystymo kontekste. Yra oro balionai, dronai, čia svarbu, kad sprendimas nebūtų nukreiptas tik į vieną atsakymą, vien balionus. Kad tai būtų galima pritaikyti apskritai kaip oro gynybos sistemos dalį“, – kalbėjo ministras.
Pasak E.Grikšo, paskelbus naują pirkimą, tikimasi, kad produktas bus išvystytas per pusmetį, o dar per porą mėnesių sukurta bandomoji partija.
Gegužės viduryje ministras pripažino, kad šiuo metu kuriamos sistemos gali aptikti ir numušti balionus, tačiau vis dar ieškoma būdų, kaip užtikrinti, kad krovinys nukristų saugiai.
Balandį ministras sakė, kad šių technologijų bandomosios partijos bus įsigytos vėliausiai kitų metų pradžioje – maždaug po 10 mėnesių, tačiau tai gali įvykti ir anksčiau.
Kaip rašė BNS, ministerijai pernai spalį paskelbus 1 mln. eurų kvietimą verslui siūlyti idėjas, kaip apginti Lietuvos oro erdvę nuo kontrabandinių balionų, finansavimą gavo bendrovės „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“.
Siekiant pagreitinti oro erdvės grėsmėms neutralizuoti skirtus sprendimus, paskatos suma jų kūrėjams padidinta iki 3 mln. eurų.
