„Šis projektas svarbus ne tik Lietuvai. Įvertinę pasaulio ūkio dinamiką ir įsitikinę, kad globali ekonomika vis dėlto pamažu auga, galime sakyti, kad šis projektas turi strateginę reikšmę šiam regionui“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė S.Liive.
Jis teigė nemanantis, kad Lenkijos pasitraukimas iš Visagino AE projekto yra esminis.
„Nemanau, kad klausimas, kiek partnerių – du ar trys ar penki – įsitraukę į šį projektą, yra esminis. Svarbiausia problema – kiek jėgainė kainuos ir kada ji bus pastatyta. Antras svarbus dalykas – branduoliniai projektai reikalauja didelio kapitalo. Jeigu mes žinome projekto kainą, atsakymą, kada jis gali būti užbaigtas, ir išsprendžiame finansavimo klausimą, tada galime pamėginti įvertinti, ar jis bus konkurencingas. Taip pat planuoti investicijas“, – teigė „Eesti energia“ vadovas.
Jo teigimu, didžiausios darbo kliūtys atsiranda dėl to, kad Estija kartu su Šiaurės šalimis dalyvauja „NordPool“ biržos sistemoje, Latvijoje biržos sistemos apskritai nėra, o Lietuva turi savo sistemą
„Be to, nėra jokių rinkos mechanizmų. Andai, jei neklystu, pernai Rusijoje elektros energijos megavatvalandė (MWh) kainavo 26 eurus. O Lietuvoje – 48 eurus. Iš kur atsirado toks skirtumas? Kas jį pasiėmė? Rusijos rinkoje pigesnės dujos, nieko nekainuoja anglies dvideginio emisija. Tačiau lietuviška kompanija negali Rusijoje nusipirkti elektros už 26 eurus ir Lietuvoje parduoti už 28 eurus, nes iš Rusijos elektrą gali eksportuoti tik viena kompanija („Inter RAO“). O ji Lietuvoje parduoda už 48 eurus. Vadinamosios pigios rusiškos energijos niekas nematė nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje“, – sakė Estijos įmonės vadovas.
