Tačiau po kelerių metų iškyla kitas klausimas: kur yra vieta, kurioje norisi kurti ne tik karjerą, bet ir gyvenimą?
Ilgą laiką Lietuva buvo šalis, iš kurios žmonės išvykdavo. Šiandien situacija kitokia. Jau kelerius metus migracijos balansas išlieka teigiamas, o grįžtančiųjų skaičius nuosekliai auga. Tai rodo, kad Lietuva tampa ne tik gimtine, bet ir sąmoningu profesiniu pasirinkimu.
Todėl vis svarbiau tampa ne tai, kaip sustabdyti išvykimą, o kaip sudaryti sąlygas grįžtantiems Lietuvoje kurti savo ateitį – sėkmingai integruotis darbo rinkoje, realizuoti sukauptą patirtį ir matyti ilgalaikę profesinę perspektyvą.
Talentų konkurencijoje laimi šalys, kurios sukuria terpę augti
Šiuo metu visame pasaulyje vyksta intensyvi konkurencija dėl talentų. Valstybės konkuruoja ne tik dėl investicijų ar technologijų – šiandien jos konkuruoja dėl žmonių, kurie kuria ateitį. Talentai lemia, kur gimsta inovacijos, steigiami nauji verslai ir kuriama ilgalaikė ekonominė vertė.
Lietuva nėra išimtis. Darbdaviai vis dažniau susiduria su specialistų trūkumu technologijų, inžinerijos, gyvybės mokslų, finansų ir kitose aukštos pridėtinės vertės srityse. Kvalifikuotų specialistų stygius tampa viena svarbiausių verslo augimo kliūčių, todėl kiekvienas užsienyje išsilavinimą ir patirtį įgijęs lietuvis yra potenciali investicija į Lietuvos ateitį.
Dar svarbiau tai, kad jie atsiveža ne tik profesines kompetencijas, bet ir kitokį požiūrį į lyderystę, inovacijas, bendradarbiavimą bei organizacijų kultūrą. Būtent tokios patirtys šiandien padeda šalims ir organizacijoms išlikti konkurencingoms globalioje rinkoje.
Tačiau talentų susigrąžinimas priklauso ne tik nuo jų noro grįžti. Ne mažiau svarbu, ką jiems šiandien gali pasiūlyti pati Lietuva.
Grįžimui nepakanka nostalgijos
Turime modernią skaitmeninę valstybę, sparčiai augančią technologijų ir gyvybės mokslų ekosistemą, tarptautines įmones, globalius projektus ir stiprius Lietuvoje sukurtus verslus, sėkmingai konkuruojančius tarptautinėse rinkose. Karjerą šiandien galima kurti ne tik toli už Lietuvos ribų – vis dažniau sėkmingai kopti karjeros laiptais galima ir Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
Prie to prisideda ir aukšta gyvenimo kokybė, stiprios bendruomenės, moderni infrastruktūra bei galimybė išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Todėl grįžimas į Lietuvą vis dažniau suvokiamas kaip galimybė suderinti profesines ambicijas su kokybišku gyvenimu.
Tačiau būtų naivu tikėtis, kad žmonės grįš vedami nostalgijos. Emocinis ryšys su Lietuva svarbus, tačiau profesiniai sprendimai dažniausiai priimami racionaliai. Žmonės nori matyti augimo perspektyvas, dirbti organizacijose, kurios pasitiki, suteikia atsakomybę ir leidžia kartu kurti prasmingus pokyčius. Jie nori žinoti, kad pasirinkę Lietuvą nepraras įgytų akademinių ir profesinių kompetencijų.
Todėl mūsų užduotis nėra įkalbėti žmones grįžti. Nauja užduotis – sukurti priežastis, dėl kurių grįžti būtų verta.
Itin svarbus tampa verslo vaidmuo
Talentų susigrąžinimas nėra vien valstybės atsakomybė – tai ir Lietuvos organizacijų brandos klausimas. Ar gebame pasiūlyti ne tik darbo vietą, bet ir erdvę įgyvendinti idėjas? Ar gebame priimti žmones, kurie grįžta su kitokia patirtimi ir platesniu požiūriu?
Būtent verslas dažnai tampa pirmuoju argumentu, dėl kurio talentai apsisprendžia grįžti. Organizacijos, kurios suteikia galimybę kurti, eksperimentuoti ir prisiimti atsakomybę, tampa svarbia traukos jėga tarptautinės patirties turintiems specialistams.
Būtent tokiu keliu eina ir „Kesko Senukai“, plėtojantys iniciatyvas, skirtas užsienyje studijuojantiems bei tarptautinės patirties įgijusiems lietuviams. Mus domina jauni žmonės, gebantys dirbti su duomenimis, dirbtiniu intelektu, skaitmenine transformacija, e. komercija ir naujų verslų vystymu. Tačiau dar labiau domina tie, kurie atsiveža smalsumą, drąsą ir gebėjimą matyti plačiau.
Lietuvos ateitis priklausys ne vien nuo investicijų, technologijų ar ekonominių rodiklių. Ji priklausys nuo žmonių, kurie pasirinks savo žinias, energiją ir talentą skirti mūsų šaliai.
