Pastarasis veiksnys dažniausiai siejamas su darbo netekimu, bet „GF banko“ duomenys rodo, kad kas penktas atvejis, kai klientas kreipiasi dėl įmokų atidėjimo – nes susidūrė su sunkumais vykdydamas finansinius įsipareigojimus – buvo susijęs su liga ir nedarbingumu.
Dalis žmonių šiai rizikai nebūna pasiruošę, nes neįvertina, kad sveikatos problemos neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo.
Kodėl liga yra didelė finansinė rizika?
Lietuvoje pirmąsias dvi nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, o nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ši išmoka paprastai sudaro tik dalį ankstesnio darbo užmokesčio – jos dydis siekia 62,06 proc. darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Atotrūkis tarp įprastų ir susirgus gaunamų pajamų gali siekti kelis šimtus eurų per mėnesį. Paskolą turinčiam ir santaupų nesukaupusiam žmogui tai gali reikšti negalėjimą laiku sumokėti paskolos įmokos jau pirmąjį nedarbingumo mėnesį.
Dar sudėtingiau tampa susirgus kritine liga – vėžiu, patyrus infarktą, insultą ar susidūrus su kitais sunkiais sveikatos sutrikimais, reikalaujančiais ilgalaikio gydymo ar reabilitacijos. Tokiais atvejais ne tik sumažėja pajamos, bet ir išauga papildomos išlaidos, o grįžimas į darbą gali užtrukti mėnesius ar net metus.
Išanalizavę savo klientų bazę, matome ir tam tikrą paradoksą – sunkumų grąžinant vartojimo paskolas dažniau patiria vidutines pajamas, t. y. nuo 1 000 iki 1 500 eurų per mėnesį „į rankas“, gaunantys žmonės.
Jie yra aktyvūs darbo rinkos dalyviai ir jaučiasi pakankamai finansiškai stabilūs, kad drąsiai galėtų skolintis – tačiau net ir trumpalaikis pajamų sumažėjimas daro šiuos žmones itin pažeidžiamus.
Finansinio atsparumo vertinimas – dar prieš skolinantis
Šiuo metu tik 41 proc. mūsų klientų paskolų yra apdraustos gyvybės ir nedarbingumo draudimu, o nedarbo draudimu – vos 17 proc. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma klientų finansinę riziką prisiima neturėdami jokios apsaugos.
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis yra sąmoningas rizikos įvertinimas prieš imant paskolą. Atsakingas skolinimas reiškia atsakingą abiejų šalių – t. y. ne tik banko, bet ir kliento – elgesį.
Liga finansinių įsipareigojimų nesustabdo, todėl, imant paskolą, būtina įvertinti visus galimus ateities scenarijus. Paskola negali būti imama „iš paskutiniųjų“.
Vertėtų užduoti sau klausimus: ką darysiu, jei du mėnesius negalėsiu dirbti? Ar turiu santaupų, kurios padengtų įmokas? Ar mano artimieji galėtų padėti? Jei į šiuos klausimus atsakyti sunku, paskolos draudimas turėtų būti ne pasirinkimas, o būtina sąlyga. Draudimo veiksmingumas akivaizdus: daugeliu atvejų draudimo išmoka visiškai padengė klientų paskolos įmokas.
Jei liga jau ištiko, o finansinė situacija komplikuojasi, nereikėtų laukti, kol susikaups įsiskolinimai, ir nedelsti kreiptis į kreditorių. Mokėjimų atidėjimas yra galimas sprendimas, tačiau jis veiksmingas, kol finansiniai sunkumai dar valdomi.
