Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 03, 11:35 Atnaujinta 2022 05 03, 15:56

Mūšis dėl LRT finansavimo modelio suderinimo su EK tęsiasi, jis persikėlė į Europos Teisingumo teismą

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti naujienų portalus ir žiniasklaidos bendrovę „All Media Lithuania“, valdančią TV3 televiziją ir naujienų portalą tv3.lt, kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą skųsdama Europos Komisijos (EK) sprendimą nepradėti tyrimo pagal Lietuvos komercinės žiniasklaidos kreipimąsi dėl LRT finansavimo modelio, kuris nebuvo suderintas su EK, nors jam keičiantis, tai privaloma padaryti pagal ES teisę.
„LRT“
„LRT“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, naujienų portalai ir žiniasklaidos bendrovė „All Media Lithuania“ neketina sustoti – ir toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercinės žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.

„Europos Sąjungos Bendrame teisme skundas yra priimtas ir pradėtas jo nagrinėjamas, kurio metu tiek EK, tiek Lietuvos interneto žiniasklaida turi pateikti savo argumentus. Taigi procesas vyksta ir toliau, o asociacija neplanuoja atsisakyti savo tikslų, nes tai būtų socialiai neteisinga žiniasklaidos rinkos atžvilgiu. Šio teismo sprendimo gali reikėti laukti ir metus, bet jo verta laukti“, – sako L.Bušinskaitė.

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas dr. Karolis Kačerauskas tvirtina, kad EK atsisakė nagrinėti žiniasklaidos asociacijos skundą ne dėl to, kad Lietuvoje galiojantis finansavimo modelis atitinka valstybės pagalbos taisykles.

„EK patvirtino žiniasklaidos asociacijos poziciją, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, todėl LRT finansavimo modelis turėtų atitikti visus valstybės pagalbos suderinamumo kriterijus. Nuomonės išsiskiria tik dėl to, ar tokiam valstybės pagalbos teikimui reikėjo gauti Europos Komisijos leidimą. Šiuo metu EK laikosi nuomonės, kad LRT finansavimas buvo sukurtas iki 1994 m., todėl leidimas teikti valstybės pagalbą yra suteiktas automatiškai. Interneto žiniasklaida laikosi pozicijos, kad nuo 1994 m. LRT finansavimo modelis buvo keičiamas esmingai, todėl Lietuva turėjo susiderinti valstybės pagalbos schemą iš naujo. Ar tokie esminiai pokyčiai vyko, turės atsakyti ES Bendrasis teismas.

Faktas yra tas, kad Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su Europos Komisija. Atitinkamai, teismui pripažinus, kad esminiai pokyčiai finansavimo schemoje nuo 1994 m. įvyko ir leidimą teikti valstybės pagalbą gauti reikėjo, Europos Komisija turės konstatuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą“, – sako dr. K.Kačerauskas.

„Kalbant bendrai apie ginčo kontekstą, visuomenei svarbu suprasti, kad stumdama privačią žiniasklaidą iš rinkos valstybė monopolizuoja žiniasklaidą ir naikina nuomonių pliuralizmą. Kai žiniasklaidos monopolis tarnauja geriems tikslams, džiaugiamės, kad vyksta teisinga kova su dezinformacija, visuomenės nuomonė yra formuojama teisingai. Bet viskas gali pasikeisti, jeigu žiniasklaidos monopolis ateityje pradės tarnauti priešingiems tikslams. Neigiamų pavyzdžių nereikia toli ieškoti – Vengrija, Rusija, Baltarusija ar Serbija, tai šalys, kur valdžios monopolis susidarė dėl to, kad nebėra nepriklausomos žiniasklaidos, kuri pateiktų alternatyvią nuomonę ir galėtų įvardinti dalykus tikraisiais vardais“, – sako K.Kačerauskas.

Pasak L.Bušinskaitės, yra susidariusi grėsminga situacija – balansuojame ties riba, kai gali nebelikti visuomeninio transliuotojo, nes vis labiau mažėja takoskyra tarp jo ir privataus žiniasklaidos verslo, vis labiau tolstama nuo specialiosios misijos, o LRT veikla vis labiau panašėja į privatų verslą.

„Skirtumas yra tik toks, kad privatus verslas pats turi išsilaikyti ir užsidirbti, kad galėtų veikti, o visuomeninis transliuotojas yra išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais ir dar turi galimybę užsidirbti, kai nėra tinkamų išorinių kontrolės mechanizmų, pavyzdžiui, dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Taip yra vis labiau iškreipiama žiniasklaidos rinka Lietuvoje, ypač, kai taip sparčiai mažėja takoskyra taip visuomeninio transliuotojo ir žiniasklaidos verslo“, – sako L.Bušinskaitė.

Būtent todėl, pasak jos, būtina ieškoti teisingesnio balanso tarp visuomeninio transliuotojo ir kitų žiniasklaidos priemonių. Tik taip galima užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas atliktų jai priskirtą misiją, o ne suktų į komercinę reklamą, komercinius užsakymus, rėmimus. Tai yra verslo dalis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo visuomeninio transliuotojo misijos dalis.

Pavyzdžiui, šiuo metu LRT metinis finansavimas siekia 55,4 mln. eurų – tai yra daugiau nei visa Lietuvos televizijos reklamos rinka.

Asociacijos narių nuomone, siekiant išsaugoti specialią tik jam priskirtą misiją vykdantį visuomeninį transliuotoją, tikslinga grįžti prie diskusijos, ar nevertėtų kai kurių klausimų įtvirtinti įstatymuose. Pavyzdžiui, kad visuomeninis transliuotojas neturėtų rinkoje veikti kaip komercinė žiniasklaidos priemonė ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes jis jau gauna valstybės finansavimą.

„Reikalinga diskusija ir dėl LRT misijos tikslinimo. Šiuo metu yra numatyta pareiga nušviesti rinkimus. Galbūt reikėtų diskutuoti, kad visuomeninis transliuotojas be papildomo finansavimo dalį eterio skirtų socialinei reklamai. Ypač tose srityse, kurios visuomenės gyvenime yra svarbios – sveikatinimas, eismas, priešgaisrinis saugumas. Taip pat svarbu numatyti ir pareigą, kad LRT dalintųsi švariu tiesioginiu signalu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis iš tiesioginių valstybinių renginių ir švenčių“, – sako L.Bušinskaitė.

Be to, dabartinis LRT finansų kontrolės modelis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes Lietuvos visuomeninis transliuotojas yra atskaitingas pats sau ir jo nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos. Valstybės finansavimą gaunanti LRT neturi nepriklausomų išorės kontrolės mechanizmų. LRT taryba yra vidinis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, o Seimas, Valstybės kontrolė, Finansų ministerija neatlieka išorinės kontrolės, kaip turėtų būti pagal EK valstybės pagalbos taisykles.

Pasak LRT generalinės direktorės, EBU vykdomosios valdybos narės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT komercinės žiniasklaidos skundą Europos Komisijai laikė tikslingu siekimu sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro. EK skundą atmetė. Tai didelė pergalė – ne tik LRT, bet ir visos Europos Sąjungos visuomeniniams transliuotojams.

„Tai, kad pastaraisiais metais LRT pradėjo auginti auditoriją, kai atsigavo portalas LRT.lt, patiko ne visiems. Tikrasis skundo tikslas buvo apriboti LRT finansavimą, priversti ją grąžinti į biudžetą gautus asignavimus, uždrausti LRT plėtoti savo naujienų portalą. Šios komercininkų pergalės tada labai laukė ir „valstiečiai“, svajoję EK rankomis sudoroti LRT. Faktiškai buvo siekiama palikti Lietuvos auditoriją be visuomeninio transliuotojo, bet galimybės vartoti jo turinį patogiuose kanaluose“, – rašoma M.Garbačiauskaitės-Budrienės komentare žiniasklaidai.

Šis precedentas, jos teigimu, labai svarbus ir kitiems Europos transliuotojams, nes yra ir daugiau skundų. Tikiuosi, kad EK įvertino ir tai (atsakymo tekstas šiuo metu prieinamas tik skundėjams), kad pastaruoju metu žmonės kritinėse situacijose informacijos ieško būtent visuomeninio transliuotojo kanaluose, todėl televizija, radijas, portalas – visuma, kurios dalyti negalima. Ir pandemijos, ir karo metu yra svarbios visos trys medijos, kuriose pateikiama aktualiausia, objektyvi, propagandos nepaliesta informacija, auditorija turi teisę į prasmingą turinį, nepriklausomai, kurios medijos vartotojas yra. Visos trys medijos aiškiai įvardintos ir LRT įstatyme.

„Tiesa, skundo pateikėjai dėl šio atmetimo pateikė ieškinį Bendrajame Teisme, tačiau tikiu, kad EK šią bylą laimės. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir LRT taip pat svarsto dėl įstojimo į šią bylą kaip suinteresuoti asmenys“, – apibendrino LRT generalinė direktorė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką