Tuo tarpu Didžiosios Britanijos BVP prieaugio prognozė buvo gerokai sumažinta dėl artėjančio šalies išstojimo iš Bendrijos.
Šiais metais euro zonos ekonomikos augimas bus sparčiausias per pastarąjį dešimtmetį. Komisija prognozuoja, kad realusis BVP augs 2,2 proc. Šis rodiklis yra gerokai didesnis, negu tikėtasi pavasarį (1,7 proc.). Numatoma, kad lūkesčius pranoks ir visos ES ekonomika: jos augimas šiemet sudarys 2,3 proc., palyginti su 1,9 proc. pavasario prognoze, nurodoma Komisijos pranešime.
Pagal ketvirtadienį paskelbtą rudens prognozę, Europos Komisija tikisi, kad tiek euro zonos, tiek ES ekonomika toliau augs: 2,1 proc. 2018 metais ir 1,9 proc. 2019 metais. Pavasarį prognozuotas atitinkamai 1,8 ir 1,9 proc. prieaugis ateinančiais metais.
„Apskritai ES ekonomikos rodikliai yra geri. Ekonomika stabiliai auga, kuriamos darbo vietos, didėja investicijos, o valdžios sektoriaus deficitas ir skola palaipsniui mažėja. Taip pat yra požymių, kad vėl prasideda realiųjų pajamų konvergencijos procesas. Tačiau tarp valstybių narių esama didelių skirtumų – kai kuriose darbo rinka tebėra labai silpna. Turime toliau griežtai laikytis politikos, kuria siekiama tvaraus ir įtraukaus augimo. Todėl turime vykdyti makroekonominę politiką, kuria siekiama stabilumo, ir reformas, kuriomis didinamas produktyvumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, ir užtikrinama, kad augimo teikiama nauda pasiektų visą visuomenę“, – sakė Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis.
„Po penkerių nuosaikaus atsigavimo metų Europos ekonomikos augimas pagaliau įsibėgėjo. Gerų permainų matome daugelyje sričių: sukuriama daugiau darbo vietų, didėja investicijos ir stiprėja viešieji finansai. Tačiau problemų tebekelia didelis įsiskolinimas ir vangus darbo užmokesčio didėjimas. Reikalingos ryžtingos valstybių narių pastangos, kuriomis būtų užtikrinta, kad ši plėtra nenutrūktų ir jos rezultatai būtų teisingai paskirstyti. Be to, norint, kad ji būtų atsparesnė būsimiems sukrėtimams ir taptų tikra bendros gerovės varomąja jėga, būtina vykdyti struktūrinę konvergenciją ir stiprinti euro zoną. Dėl to artimiausios savaitės bus lemiamos“, – sakė už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici.
Tuo tarpu Didžiajai Britanijai prognozuojamas ūkio augimo tempo lėtėjimas. Pavasarį prognozuota, kad šalies BVP šiemet augs 1,8 proc. Tačiau dabar prognozuojamas 1,5 proc. prieaugis.
Ateinančiais metais šalies BVP augimo tempas turėtų sulėtėti iki 1,3 proc. (tiek pat prognozuota ir pavasarį), o 2019 metais ūkio plėtra turėtų sulėtėti iki 1,1 proc.
„Turint omenyje vykstančias derybas dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų, 2019 m. projekcijos grindžiamos grynai technine prielaida, kad ES 27 ir JK prekybos santykiuose išliks status quo. Tai daroma išimtinai prognozavimo tikslais ir neturi jokios įtakos vykstančioms deryboms, susijusioms su 50 straipsnio procesu“, – nurodo Komisija.
Augimas pranoko lūkesčius, tačiau prognozuojama, kad jis šiek tiek sulėtės
Dėl nemažėjančio privataus vartojimo, spartesnio augimo visame pasaulyje ir mažėjančio nedarbo šiais metais Europos ekonominiai rodikliai buvo kur kas geresni, negu tikėtasi. Esant palankioms finansavimo sąlygoms ir dėl sumažėjusio netikrumo gerokai praskaidrėjus ekonominėms nuotaikoms taip pat didėja investicijos. Plečiasi visų valstybių narių ekonomika ir gerėja jų darbo rinkos, tačiau darbo užmokestis didėja lėtai.
Kintanti politinė aplinka
Nors vyksta jau 18 ketvirčių iš eilės, ciklinis atsigavimas dar nesibaigė. Pavyzdžiui, darbo rinka išlieka vangi, o darbo užmokestis auga neįprastai lėtai. Todėl BVP augimas ir infliacija vis dar priklauso nuo politinės paramos. Europos Centrinio Banko pinigų politika išliko labai palanki, nors kai kurie kiti centriniai bankai visame pasaulyje pradėjo didinti palūkanų normas. Tikimasi, kad kai kurios euro zonos valstybės narės 2018 metais laikysis ekspansinės fiskalinės politikos, tačiau bendra euro zonos fiskalinė politika turėtų išlikti iš esmės neutrali.
Nedarbas toliau mažėja, tačiau darbo rinka išlieka vangi
Darbo vietos toliau kuriamos, o darbo rinkos sąlygos turėtų pagerėti dėl vidaus paklausa grindžiamos plėtros, nuosaikaus darbo užmokesčio augimo ir struktūrinių reformų, įgyvendintų kai kuriose valstybėse narėse. Manoma, kad nedarbas euro zonoje šiais metais bus vidutiniškai 9,1 proc., t. y. mažiausias nuo 2009 metų, o bendras dirbančių asmenų skaičius pasieks rekordinį lygį. Per kitus dvejus metus nedarbas turėtų dar sumažėti iki 8,5 proc. 2018 metais ir 7,9 proc. 2019 metais.
ES šiais metais prognozuojamas nedarbo lygis – 7,8 proc., 2018 metais– 7,3 proc., o 2019 metais – 7 proc. Kai kuriose šalyse nustojus taikyti laikinas fiskalines paskatas, o kitose susidarius kvalifikuotų darbuotojų trūkumui, darbo vietų kūrimas turėtų būti nuosaikus.
Lėtai augant darbo užmokesčiui numatoma maža infliacija
Dėl energijos kainų bazės poveikio pirmus devynis šių metų mėnesius bendras vartotojų kainų infliacijos lygis svyravo. O štai grynoji infliacija, kurią skaičiuojant neatsižvelgiama į energijos ir neperdirbto maisto kainas, didėjo, nors išlieka nedidelė ir atspindi užsitęsusio mažos infliacijos laikotarpio, nedidelio darbo užmokesčio augimo bei išliekančios vangios darbo rinkos poveikį. Apskritai tikimasi, kad vidutinė infliacija euro zonoje šiais metais sieks 1,5 proc., o 2018 metais sumažės iki 1,4 proc., o 2019 metais vėl padidės iki 1,6 proc.