Tačiau tuo pat metu Komisija pridūrė, kad su ekonomine perspektyva susijęs netikrumas išlieka didelis. „Pavyzdžiui, išorės rizika yra susijusi su būsima JAV ekonomine ir prekybos politika ir platesnio masto geopolitine įtampa. Riziką, kad rezultatai bus prastesni, nei prognozuojama, gali kelti Kinijos ekonomikos koregavimas, Europos bankų sektoriaus būklė ir būsimos derybos su JK dėl šalies pasitraukimo iš ES“, – nurodoma EK pranešime.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtomis pavasari prognozėmis, EK numato, kad euro zonos BVP šiais metais augs 1,7 proc., o kitąmet tikimasi 1,8 proc. prieaugio. Palyginimui, žiemos prognozėje buvo numatyti 1,6 proc. ir 1,8 proc. rodikliai.
Visos Europos Sąjungos BVP augimo tempas turėtų likti pastovus ir siekti 1,9 proc. abejais metais. Žiemos prognozėje minėtas 1,8 proc. rodiklis abejais metais.
Įvairiose valstybėse narėse padėtis labai skiriasi: geresnių rezultatų pasiekė šalys, kurios įgyvendino platesnio užmojo struktūrines reformas, – sakė V.Dombrovskis.
„Šiandienos ekonominė prognozė rodo, kad ES ekonomikos augimas spartėja, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau įvairiose valstybėse narėse padėtis labai skiriasi: geresnių rezultatų pasiekė šalys, kurios įgyvendino platesnio užmojo struktūrines reformas. Pusiausvyrai atkurti turime imtis ryžtingų reformų visoje ES, pradedant mūsų produktų ir paslaugų rinkų atvėrimu ir baigiant darbo rinkos ir gerovės sistemų modernizavimu. Demografinių ir technologinių pokyčių amžiuje mūsų ekonomika taip pat turi tobulėti ir užtikrinti daugiau galimybių ir geresnį gyvenimo lygį gyventojams“, – pažymėjo EK pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą Valdis Dombrovskis.
„Prasideda penkti iš eilės Europos ekonomikos augimo, kurį skatina palanki pinigų politika, tvirtas verslo ir vartotojų pasitikėjimas ir gerėjanti pasaulio prekybos padėtis, metai. Gera žinia ir tai, kad pastaruosius dvylika mėnesių vyravęs didelis netikrumas pamažu pradeda mažėti. Tačiau euro zonos atsigavimas darbo vietų kūrimo ir investicijų srityse tebėra nevienodas. Pašalinti šių skirtumų priežastis yra pagrindinis mūsų ateinančių mėnesių ir metų uždavinys“, – pridūrė už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovicis).
Bendroji infliacija didės
Komisijos teigimu, pastaraisiais mėnesiais daugiausiai dėl naftos kainų padidėjimo gerokai išaugo infliacija. Tačiau grynoji infliacija, kurią skaičiuojant neatsižvelgiama į greitai kintančias energijos ir neperdirbto maisto kainas, tebėra palyginti stabili ir gerokai mažesnė už ilgalaikį vidurkį. Prognozuojama, kad euro zonos infliacija padidės nuo 0,2 proc. praėjusiais metais iki 1,6 proc. šiemet. O išblėsus didėjančių naftos kainų poveikiui, ateinančiais metais kainų augimo tempas turėtų sudaryti 1,3 proc.
Nedarbas toliau mažėja
Nedarbas toliau mažėja, tačiau daugelyje šalių jis vis dar yra didelis, teigia Europos Komisija. Prognozuojama, kad šiais metais euro zonoje nedarbo lygis sumažės iki 9,4 proc., o ateinančiais metais – iki 8,9 proc. ir bus mažiausias 2009 metų pradžios.
Nedarbo sumažėjimą lems auganti vidaus rinkos paklausa, struktūrinės reformos ir kitos tam tikrų šalių vyriausybių politikos priemonės, kuriomis skatinamas patikimas darbo vietų kūrimas. Tikimasi, kad tendencija bus panaši visoje ES: prognozuojama, kad šiemet nedarbas sumažės iki 8 proc., o 2018 metais – iki 7,7 proc. – žemiausio lygio nuo 2008-ųjų pabaigos.
