Lietuvoje ekonomika 2013 m. ir toliau sėkmingai augo. Tikimasi, kad ir 2014 bei 2015 m. ekonomika toliau augs dėl vidaus paklausos. Prognozuojama, kad nedarbo lygis mažės, tačiau vis dėlto išliks aukštas, o infliacija šiais metais sulėtės, bet gali nežymiai padidėti 2015 m.
Lietuvoje BVP 2013 m. augo 3,3 proc., 2014 m. turėtų augti taip pat 3,3 proc., 2015 m. – 3,7 proc. Nedarbo lygis 2013 m. buvo 11,8 proc., 2014 m. prognozuojama 10,6 proc., 2015 m. – 9,7 proc. Infliacija 2013 m. siekė 1,2 proc., 2014 m. turėtų siekti 1 proc., o 2015 m. – 1,8 proc.
Ekonomika neabejotinai atsigauna. Deficitas sumažėjo, investicijos didėja, o svarbiausia – užimtumo padėtis pradėjo gerėti, - sakė S.Kallasas.
Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Ekonomika neabejotinai atsigauna. Deficitas sumažėjo, investicijos didėja, o svarbiausia – užimtumo padėtis pradėjo gerėti. Valstybių narių ir ES tęsiamos reformos duoda vaisių. Šie struktūriniai pokyčiai man primena esminius Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos pakeitimus, vykdytus XX a. paskutiniajame dešimtmetyje ir vėlesniais metais ir susijusius su jų stojimu į ES lygiai prieš dešimt metų. Jų patirtis rodo, kaip svarbu iš anksto imtis struktūrinių reformų ir šio kurso laikytis, kad ir kokių sunkumų kiltų. Todėl neturime mažinti savo pastangų kurti daugiau darbo vietų europiečiams ir stiprinti augimo galimybes.“
Ekonomika pamažu auga
Manoma, kad prognozuojamu laikotarpiu pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga bus vidaus paklausa. Vartojimo išlaidos turėtų vis labiau didinti augimą, nes realios pajamos didėja dėl mažesnės infliacijos ir stabilizuojamos darbo rinkos. Augimą taip pat turėtų toliau palaikyti atsigaunančios investicijos. Naudos duotų investicijos į įrenginius ir statybas. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu grynojo eksporto svarba sumažės.
Ekonomika laipsniškai auga kaip ir po ankstesnių gilių finansų krizių. Nors finansavimo sąlygos apskritai išlieka palankios, padėtis valstybėse narėse ir įvairaus dydžio įmonėse ir toliau labai skiriasi.
Darbo rinkos sąlygos pradėjo gerėti 2013 m. Toliau turėtų būti kuriama daugiau darbo vietų ir mažėti nedarbas (2015 m. iki 10,1 % ES ir iki 11,4 % euro zonoje).
Numatoma, kad infliacija išliks nedidelė tiek ES (1,0 % 2014 m., 1,5 % 2015 m.), tiek euro zonoje (0,8 % ir 1,2 %).
Einamosios sąskaitos deficitas pažeidžiamose valstybėse narėse pastaraisiais metais sumažėjo dėl nuolat didinamo kainų konkurencingumo.
Einamosios sąskaitos deficitas pažeidžiamose valstybėse narėse pastaraisiais metais sumažėjo dėl nuolat didinamo kainų konkurencingumo. Keliose tokios ekonomikos valstybėse 2014 m. ir 2015 m. tikimasi einamosios sąskaitos pertekliaus.
Valdžios sektoriaus deficitas turėtų toliau mažėti. Numatoma, kad 2014 m. deficitas mažės apytiksliai 2,5 % BVP ir ES, ir euro zonoje. Skolos santykis su BVP šoktels iki beveik 90 % ES ir 96 % euro zonoje, o kitais metais sumažės.
Didžiausią riziką, kad prognozuojamu laikotarpiu ekonomikos augimas sulėtės, ir toliau kelia pakartotinis pasitikėjimo praradimas dėl vilkinamų reformų. Be to, padidėjo netikrumas dėl išorės aplinkybių. Kita vertus, tolesnės drąsios struktūrinės reformos galėtų paskatinti didesnį, nei prognozuojama, ekonomikos atsigavimą.
Nors dabartiniai kainų pokyčiai yra ir išorės veiksnių, ir vykdomo koregavimo rezultatas, per ilgas mažos infliacijos laikotarpis galėtų kelti ir tam tikrą riziką. Vis dėlto šią riziką turėtų mažinti pamažu stiprėjantis vis didesnio masto atsigavimas.
