Pasak EK atstovų, 2009-ieji bus sudėtingi visai Europai, tačiau 2010 metais laukiamas atsigavimas. Vis dėlto Lietuva į šį optimistinį 2010 metų sąrašą nepatenka. Anot EK Ekonomikos ir pinigų politikos komisaro Joaquino Almunios, Lietuvai šie metai taps kriziniais. Taip yra dėl skirtingų Lietuvos ekonomikos augimo tempų bei neveiksnios Vyriausybės politikos. Apie tai J.Almunia užsiminė jau prieš porą mėnesių viešėdamas Lietuvoje.
Lietuvos ekonomikos ekspertai su šiomis prognozėmis linkę sutikti. Pasak jų, blogėjimui įtakos turi Ignalinos atominės jėgainės (IAE) uždarymas, be to, šalis atsilieka nuo latvių bei estų.
Kartojame kitų Baltijos šalių raidą, tik atsiliekame geru pusmečiu. Ir paskolų, ir nekilnojamojo turto bumas pas mus atėjo vėliau, nei Estijoje ar Latvijoje. Nenuostabu, kad ir iš krizės išbrisime vėliau. Sakė R.Rudzkis.
IAE – didysis baubas
„EK Lietuvos vertinimas ganėtinai realus. Krizė Lietuvoje užsitęs ne tik dėl augančios infliacijos ir klaidų fiskalinėje politikoje. Dar laukia IAE uždarymas, kuris atsilieps itin skausmingai. Kitos šalys tokios problemos neturi, todėl natūralu, kad jos atsigaus greičiau“, – „15min“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
IAE uždarymą, kaip vieną užsitęsiančios krizės priežasčių, įvardija ir kiti analitikai.
„Po IAE uždarymo kainų šokas bus didžiulis, ypač, kai turime vienintelę energijos tiekėją Rusiją su specifine ir sunkiai prognozuojama rinka. Neigiama įtaka pasijus tiek eksporto srityje, tiek kitur, neaplenkdama ir eilinio vartotojo“, – pastebėjo „Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Analitikė patarė suskubti ir mėginti ieškoti kitokių apsirūpinimo energija šaltinių.
„Europos dėmesys jau seniai krypsta į alternatyvius energijos šaltinius. Todėl ir mes šioje srityje neturėtume vilktis uodegoje“, – teigė V.Klyvienė.
Velkasi gale
Anot „DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, Lietuva gerokai atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos.
„Kartojame kitų Baltijos šalių raidą, tik atsiliekame geru pusmečiu. Ir paskolų, ir nekilnojamojo turto bumas pas mus atėjo vėliau, nei Estijoje ar Latvijoje. Nenuostabu, kad ir iš krizės išbrisime vėliau“, – sakė R.Rudzkis.
Be to, pasak analitiko, Lietuvos valstybės finansų politika buvo kur kas silpnesnė, nei, pavyzdžiui, estų.
„Estija laikė perteklinį biudžetą, o mes visiškai netaupėme. Estai turi rezervų, kuriuos galės naudoti, o mes diržus veržtis ėmėme tik dabar. Lenkai ir latviai mus lenkia didesniais užsienio investicijų srautais“, – teigė analitikas.
R.Rudzkio manymu, ryžtingų veiksmų belieka tikėtis iš naujosios Vyriausybės.
„Jei Vyriausybė sugebės suvaržyti išlaidas, gerinti verslo aplinką, tuomet smūgis bus švelnesnis“, – sakė R.Rudzkis.
