Kaip ir buvo prognozuota, spartų darbo užmokesčio augimą 2007 m. bei 2008 m. pradžioje pakeitė laukimo ir stebėjimo nuotaikos bei sąmyšis dėl blogėjančių ekonomikos rodiklių 2008 m. pabaigoje.
„Ekonomikos lėtėjimas, turėjęs įtakos įmonių pajamoms bei pelnui, praėjusių metų pabaigoje sukėlė darbuotojų atleidimo bangą, lėmė mažesnį pagrindinio atlyginimo augimą bei priedų mažėjimą“, – sako „Baltic Salary Survey“ konsultantė Dacė Taurina.
„Ekonomikos lėtėjimas, turėjęs įtakos įmonių pajamoms bei pelnui, praėjusių metų pabaigoje sukėlė darbuotojų atleidimo bangą, lėmė mažesnį pagrindinio atlyginimo augimą bei priedų mažėjimą“, – sako „Baltic Salary Survey“ konsultantė Dacė Taurina.
Jos teigimu, ieškodamos galimybių optimizuoti kaštus, įmonės pirmiausia imasi mažinti žmogiškųjų išteklių biudžetus, atsisakydamos išlaidų papildomai finansinei ir nefinansinei naudai bei mokymams arba atleisdamos dalį darbuotojų.
Dauguma tyrime dalyvavusių įmonių pakeitė 2009 m. darbo užmokesčio politiką, ketindamos dažniau peržiūrėti įvairių priedų, papildomos finansinės bei nefinansinės naudos schemas ir darbo užmokesčio mokėjimą, t.y. didinti, mažinti ar išlaikyti jį tokį patį, bei daryti tai diferencijuotai.
Tyrimo duomenimis, trečdalis apklaustų įmonių šiemet neturės iš ko didinti darbo užmokesčio, o kai kurios įmonės bus priverstos mažinti atlyginimus. Dar trečdalis įmonių įžvelgia galimybių darbo užmokestį didinti, tačiau pažymi, jog dėl to turės labai pasistengti.
Remdamasi tyrimo rezultatais Dacė Taurina teigia, jog pagrindiniai atlyginimai Lietuvoje keisis nežymiai, nes struktūriniai pokyčiai įmonėse ir darbuotojų atleidimas padės rinkoje išlaikyti tą patį darbo užmokesčio lygį, nepaisant atlyginimų mažėjimo tendencijų kai kuriose įmonėse, teigiama pranešime spaudai.
Vis dėlto dauguma apklaustų įmonių dėl bendrų rinkos prognozių ir gilėjančios recesijos nusiteikusios pesimistiškai. Jų manymu, 2009 m. darbo apmokėjimas Lietuvoje vidutiniškai gali mažėti nuo 0 iki 10 proc. Latvijos įmonės numato panašias darbo užmokesčio mažėjimo tendencijas. Tuo tarpu Estijoje darbo užmokestis gali išlikti toks pat arba augti vidutiniškai nuo 0 iki 5 proc.
„Šiemet dėl sudėtingos ekonomikos situacijos žmogiškųjų išteklių valdymo pokyčiai, ypač susiję su darbo užmokesčiu, ir reikalingo personalo išlaikymas bus įmonėms daug svarbesni klausimai negu anksčiau“, – sako „Baltic Salary Survey“ konsultantė.
Sausį visose trijose Baltijos šalyse atliktame „Baltic Salary Survey“ darbo apmokėjimo prognozių tyrime apie žmogiškųjų išteklių ir darbo užmokesčio politiką bei tendencijas 2009 m. dalyvavo 67 Lietuvos, 156 Latvijos bei 101 Estijos įmonių.
