TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonominė krizė neigiamai veikia vis daugiau vokiškų įmonių

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
A A

Dėl ekonominio sunkmečio Vokietijos įmonės Baltijos šalyse į ateitį žvelgia skeptiškai. Be kita ko, lyginant su praėjusiais metais, pablogėjo verslo aplinkos vertinimas. Tai pagrindinės Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (DBHK) atlikto kasmetinio rinkos tyrimo išvados. Apklausoje dalyvavo 118 Vokietijos įmonių.

Praėjusiais metais ekonominė situacija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dramatiškai pablogėjo. Nuo 2007 metų vidurio Baltijos šalyse juntamą ekonomikos augimo lėtėjimą dar labiau pristabdė pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė, lėmusi ženklų iki šiol dinamiškai augusio bendro vidaus produkto kritimą, besitęsiantį ir šiais metais, teigiama pranešime spaudai.

Šių metų apklausoje dalyvavusių įmonių nuotaiką temdo pablogėjusi verslo aplinka. Beveik 80 procentų visų apklausoje dalyvavusių įmonių esamą ekonominę situaciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vertina nepalankiai. Dar pesimistiškiau vertinami einamieji metai. Devynios iš dešimties Vokietijos įmonių 2009 metais tikisi ekonominės padėties prastėjimo Baltijos šalyse, likę respondentai geriausiu atveju tikisi, kad padėtis išliks nepakitusi.

Panašiai vertinama ir padėtis įmonėje. Nepaisant ekonominės krizės ženklų praėjusiais metais, daugiau nei trečdalis visų apklausoje dalyvavusių įmonių galėjo fiksuoti apyvartos ir pelno augimą. 2009 metais dauguma respondentų tikisi apyvartos ir pelno mažėjimo. Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų ekonominę situaciją apibūdina kaip stabilią. Tačiau ateities perspektyvos nėra optimistinės – tik kas dešimta įmonė ateinančiais metais tikisi teigiamo rezultato.

„Vokietijos įmonių lūkesčiams didžiausią įtaką šiuo metu daro ekonominė krizė, kuri itin stipriais smogė Baltijos šalims ir kurios pabaigos dar nesimato“, – 2009 metų gegužės 6 d. Rygoje surengtoje spaudos konferencijoje apklausos rezultatus komentuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje vykdančioji direktorė Maren Diale-Schellschmidt. Dėl vyraujančių ekonomikos vystymosi tendencijų ir bendros makroekonominės situacijos šalyse Vokietijos įmonės tikisi veiksmingos politikos, tačiau pasitikėjimas Vyriausybės priemonėmis krizės įveikimui nėra labai didelis. Kiek daugiau nei dvidešimt procentų visų apklausoje dalyvavusių įmonių priemones krizės įveikimui laiko tikslingomis ir pakankamomis. Tačiau visose trijose Baltijos šalyse jaučiamas neužtikrintumas dėl ekonominės politinės krypties ir didėjančio politinio nestabilumo.

„Ekonominės krizės akivaizdoje Baltijos šalių laukia didžiuliai iššūkiai. Šioje situacijoje labiausiai tikimasi politinio ir ekonominio stabilumo bei aiškios krypties ateičiai. Įmonėms reikia tvirto ir patikimo pagrindo, leidžiančio priimti sprendimus ir planuoti veiklą ateityje“, – pažymėjo DBHK prezidentas Dr. Gunter Dunkel.

Apklausoje dalyvavusių įmonių nuomone, daugiau dėmesio turi būti skiriama viešojo administravimo efektyvumui bei kovai su nusikalstamumu ir korupcija. Įmones ne visiškai tenkina viešųjų pirkimų skaidrumas, galimybė pasinaudoti ES finansine parama. Lyginant su praėjusiais metais, prasčiau vertinamos sąlygos moksliniams tyrimams ir tobulinimui.

Pesimistinės nuotaikos atsispindi ir apklausoje dalyvavusių vokiško kapitalo turinčių įmonių ketinimuose didinti investicijas ir darbuotojų skaičių. Daugiau nei puse apklausoje dalyvavusių įmonių neketina didinti investicijų arba yra linkusios jas mažinti. Panašios nuostatos laikomasi ir planuojant personalą. Dauguma įmonių minėjo, kad dėl ekonominio nuosmukio ir dėl pablogėjusios situacijos įmonės viduje jos bus priverstos metų eigoje mažinti darbuotojų skaičių.

Optimistiškai nuteikia nebent tai, kad nemažai įmonių atsakė ketinančios investicijų apimtis ir darbuotojų skaičių išlaikyti praėjusių metų lygyje.

Tai rodo, kad Vokietijos įmonių sprendimai Baltijos šalyse nėra paremti trumpalaikėmis strategijomis, o yra orientuoti į ilgalaikius tikslus. Nepaisant šių dienų problemų ir nepalankios ekonominės situacijos, Vokietijos įmonių tarpe nėra juntama panika ir ketinimai trauktis iš Baltijos šalių. Tačiau, lyginant su Vokietija, Kinija, Vidurio bei Rytų Europos šalimis, Estija, Latvija ir Lietuva nebeįvardijamos kaip pačios patraukliausios šalys investicijoms. Kita vertus, net 60 procentų apklausoje dalyvavusių įmonių šiandien vėl pakartotų savo sprendimą ir investuotų Baltijos šalyse.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką