Ekonominiai ciklai yra ekonominės veiklos svyravimai – natūrali ekonomikos dalis, kurią perpratę galime geriau numanyti, kur ir kada investuoti savo pinigus, sako M.Skardžius.
„Ekonominiai ciklai formuoja ekonomikos rezultatus ir dinamiką, darydami įtaką gyventojams, įmonėms ir vyriausybėms. Apie tai, kokioje fazėje yra tam tikros valstybės ekonominis ciklas, galima spręsti iš jos BVP, vartotojų išlaidų, palūkanų normos ir infliacijos. Ekonomikos ciklai įprastai trunka 4–10 metų. Pavyzdžiui, nuo 1950 metų vidutinis JAV ekonomikos ciklas yra apie 5,5 metų. Nuo to, kada bei į ką investuosite, priklausys, ar investicijos atneš pelno“, – sako banko atstovas.
Pasak eksperto, turto klasių diversifikavimas ir periodiškas portfelio subalansavimas yra pagrindinės strategijos, padedančios valdyti riziką įvairiais ekonominių ciklų etapais. Be to, kreipdamiesi į finansų specialistus visada galite gauti individualių rekomendacijų, pritaikytų jūsų situacijai.
Nuo ko priklauso ekonominis ciklas
Yra įvairių teorijų, kurios nagrinėja, kas lemia ekonominių ciklų kaitą.
Ekonomikos teorija monetarizmas teigia, kad ekonominį aktyvumą nustato palūkanų normų pokyčiai, kadangi namų ūkiams, įmonėms ir vyriausybei skolintis tampa arba brangiau, arba pigiau.
„Iš kitos pusės, keinsinis (ekonomisto J.M.Keyneso) požiūris sako, kad ciklai atsiranda dėl kintančios bendros paklausos, kurią nulemia nepastovi investicijų paklausa. Kitaip tariant, ekonomikos nestabilumo pagrindinė priežastis yra netikrumas, dėl kurio žmonės neinvestuoja ir kaupia grynuosius, vėliau nebetaupo ir investuoja gausiai. Dėl to ekonomikos pokyčiams ir būdingas cikliškumas, o finansų rinkos yra iš prigimties nepastovios“, – sako ekspertas.
Pirmoji ciklo fazė – plėtra
Plėtros stadijoje ekonominė veikla auga, pagrindiniai ekonominio ciklo rodikliai didėja. Tai dažnai siejama su mažu nedarbo lygiu, didėjančiomis algomis ir augančiu vartotojų pasitikėjimu įmonėmis. Verslai plečia gamybą, bendra ekonominė nuotaika yra teigiama.
„Plėtros metu didėja bendrovių pajamos, dėl to geriausia tokiu metu savo portfelyje turėti akcijų. Įmonių obligacijos, kurių pelningumas didesnis, taip pat gali užtikrinti patrauklią grąžą ekonomikos augimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, dažnai investuotojai randa galimybių technologijų ir energetikos sektoriuose. Galiausiai, nekilnojamojo turto vertė ekonomikos augimo metu paprastai irgi kyla. Taip atsitinka dėl padidėjusios gyvenamųjų ir komercinių patalpų paklausos“, – sako ekspertas.
Kita fazė – pikas
Piko laikotarpiu augimo tempai pradeda lėtėti, tačiau ekonominiai rodikliai išlieka teigiami, todėl tai tinkamiausias metas iš naujo paskirstyti turtą, kad nebūtų prarastas ankstesnio augimo metu gautas pelnas.
„Didėjant vartotojų paklausai, ateina metas kai įmonės nebepajėgia didinti gamybos, kad patenkintų didėjančią paklausą. Bendrovės gali pradėti didinti gamybos sąnaudas, o kai kurios iš jų šias sąnaudas perkelia vartotojams, dėl to ima augti kainos“, – aiškina M.Skardžius.
Anot eksperto, piko etapu didžiausią investicinę grąžą atneš gynybinės akcijos, t. y., komunalinių paslaugų, sveikatos priežiūros, kasdienių vartojimo prekių sektoriai. Be to, stabilumą ir apsaugą nuo galimo palūkanų normų padidėjimo gali užtikrinti ir trumpalaikės obligacijos.
Galutinė fazė – nuosmukis
Nuosmukio stadija pasižymi ekonominės veiklos mažėjimu. Ekonomikai smunkant, krenta BVP, verslai sumažina gamybą, auga nedarbas, mažėja vartotojų išlaidos. Pasitikėjimas ekonomika silpnėja, o tai veda prie investicijų mažėjimo ir žemesnės paklausos. Anot M.Skardžiaus, tokiu metu vyriausybės ir centriniai bankai gali pradėti įgyvendinti skatinamąsias priemones, pavyzdžiui, mažinti palūkanų normas arba didinti vyriausybės išlaidas, siekdami skatinti ekonominę veiklą.
„Nuosmukio etapu saugiausia portfelyje turėti gynybinių akcijų, kurioms būdinga tai, kad recesijos padariniai neapriboja jų siūlomų produktų. Iš tiesų, prekių ir gaminių, kuriuos parduoda šios įmonės, paklausa gali netgi padidėti. Dėl to tikėtina, kad investavę į jas, nuosmukio metu ne tik neprarasite pinigų, tačiau galbūt net ir uždirbsite“, – sako ekspertas.
Pasak M.Skardžiaus, vyriausybės obligacijos laikomos vienomis saugiausių investicijų per nuosmukį, kadangi užtikrina stabilumą išmokamomis palūkanomis. Tokį patį vaidmenį gali atlikti ir akcijos, iš kurių gaunami dividendai, kurie išlaiko investicinio portfelio suteikiamą grąžą iki kol rinka atsigaus.
„Tačiau svarbu prisiminti, kad šie etapai keičia vienas kitą, o nuosmukis anksčiau ar vėliau pereina į pakilimą. Kitaip tariant, tai, kas krenta, turi kilti, ir atvirkščiai. Taip pat svarbu žinoti, jog dažnu atveju, užuot bandžius nustatyti rinkos etapą ir pagal jį priiminėti sprendimus, saugiausia ir dažnai ne mažiau pelninga strategija gali būti diversifikuoto investicinio profilio išlaikymas. Taip būsite geriau pasirengę atlaikyti visus ekonominių ciklų pakilimus ir nuosmukius“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.
