Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 11d. 17:52

Ekonomistai apie planus dėl 2022 m. biudžeto: išlaidų vakarėlis, bet be staigmenų

Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pinigai
Vyriausybė pirmadienį pristatė planus, kaip atrodys kitų metų biudžetas – turėtų ženkliai didėti minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), pensijos ir įvairios išmokos, bet naujų mokesčių numatyta nebus. 15min kalbinti ekonomistai teigiamai vertina, kad Vyriausybė su biudžetu nepateiks „pagrindą iš kojų išmušančių“ mokestinių siūlymų, tačiau atkreipia dėmesį, jog tai yra išlaidų biudžetas, o numatytas deficitas yra gana aukštas.

Siūloma, kad nuo 2022 metų MMA didėtų 13,6 proc. ir pasiektų 730 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis augtų nuo 400 iki 460 eurų.

Geros žinios neturėtų aplenkti ir senjorų – vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo kitų metų pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Šios priemonės buvo aptartos neformaliame Vyriausybės pasitarime, o galutinai dėl jų apsispręsti Ministrų kabinetas turėtų šią savaitę. Vėliau biudžeto tvirtinimas keliaus į parlamentą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas BNS tvirtino, kad vieno svarbiausių šalies dokumentų procedūra nebus lengva, nes pozityvi Vyriausybės žinia pensininkams, mokytojams, medikams, viešojo sektoriaus tarnautojams gali iššaukti populizmo bangą.

„Išlaidų biudžetas“

15min paklausė ekspertų, kokia jų nuomonė apie pirmadienį Vyriausybės paviešintus planus.

Kalbintų ekonomistų nestebino tai, kad su naujuoju biudžetu daug dėmesio bus skiriama pažeidžiamiausioms grupėms, nes apie tai buvo kalbama jau ilgą laiką.

„Iš to, kas yra pateikta, privalumas, kad staigmenų nebuvo. Anksčiau kartais būdavo taip, kad ištraukia Finansų ministerija kartu su Vyriausybe įdomių mokestinių pasiūlymų. Tai, kas buvo šiandien paskelbta, apie tai buvo kalbama, diskutuojama ar bent jau užsiminta pastaruoju metu – kiek didės MMA, koks bus NPD modelis bei kiek gali didėti pensija“, – 15min sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

Jis sutiko, kad Europos Sąjungos kontekste Lietuva išsiskiria problemomis dėl skurdo, nelygybės, socialinės atskirties, tad suprantama, šias problemas Vyriausybė imasi spręsti.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pažymėjo, jog, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais yra būtina.

„Šiuo metu tiek Lietuva, tiek visas pasaulis išgyvena infliacijos bangą dėl popandeminio paveldo, išsibalansavusių tiekimo grandinių. Tokioje aplinkoje, kai brangsta pačios būtiniausios prekės, auga komunalinėms išlaidoms reikalingos sumos, natūralu, kad pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais yra būtina ir tokiomis aplinkybėmis tai yra pirmas prioritetas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Sveikintina tendencija, kad nebus naujų mokesčių. Tai pasikeitimas nuo ankstesnių biudžetavimų, kai mokesčiai atsirasdavo paskutinę minutę ir sukrėsdavo gyvenimo pamatus tiek gyventojams, tiek įmonėms

Vienu teigiamiausių būsimo biudžeto aspektų ji vadino ir tai, kad nebus siūloma naujų mokesčių.

„Sveikintina tendencija, kad nebus naujų mokesčių. Tai pasikeitimas nuo ankstesnių biudžetavimų, kai mokesčiai atsirasdavo paskutinę minutę ir sukrėsdavo gyvenimo pamatus tiek gyventojams, tiek įmonėms“, – 15min sakė pašnekovė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Tiesa, kalbėdami apie teigiamus biudžeto aspektus ne visi ekspertai sutiko, kad ėjimas MMA ir kitų išmokų didinimo keliu padės pasiekti norimą tikslą ir pagerinti situaciją pažeidžiamiausiems asmenims. „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, augančius atlyginimus „suvalgys“ infliacija.

„MMA padidinimas 13,6 proc. problemų neišspręs, gausime tokią situaciją, kad kitais metais MMA padidinimo dalis tiesiog bus perkelta ant vartotojų pečių, kadangi įmonės dabar ir taip turi mokėti aukštesnius atlyginimus. Taip pat kyla dujų, elektros kainos, tai čia yra visiškai neišvengiamas dalykas. Tiek, kiek padidės MMA, tam tikra dalimi padidės ir prekių bei paslaugų kainos. Tikslas yra gražus, bet jis nepadės išspręsti mažiausiai uždirbančių žmonių problemų”, – kalbėdamas su 15min konstatavo A.Izgorodinas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

„Biudžetas primena išlaidų vakarėlį, kai išlaidos dėliojamos pakankamai drąsiai”, – pridūrė ekonomistas.

T.Povilauskas sutiko, kad biudžetas akivaizdžiai yra orientuotas į išlaidas, tačiau nėra numatytų priemonių, kurios didintų pajamų surinkimą.

„Galbūt tai yra normalu, nes premjerė yra kalbėjusi apie tai, jog mokestinių siūlymų nuo 2022 metų nebus ir jie visi turėtų ateiti 2023 metų sausio 1 dieną. Norisi tikėti, kad pažadai, kaip didinti pajamų surinkimą, bus įgyvendinti”, – svarstė T.Povilauskas.

Deficitas kiek per didelis

Kaip trečiadienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė, planuojamas valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sieks 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Metų viduryje patikslintais duomenimis, 2021-ųjų, šių metų, prognozuojamas biudžeto deficitas yra 6,5 proc. BVP. Tiesa, rugsėjo pradžioje G.Skaistė sakė, kad metų pabaigoje jis gali būti ir mažesnis.

Ekonomistai sutiko, kad dėl 3,1 proc. BVP pavojaus varpais skambinti dar nevertėtų, nors sutiko, kad dydis gana aukštas.

Pasak I.Genytės-Pikčienės, tarp Baltijos šalių Lietuva, panašu, išsiskirs didžiausiu deficitu, o tai nėra gerai turint omenyje tai, jog Lietuvos ekonomika per pandemiją patyrė mažiausią nuosmukį.

T.Povilauskas sutiko, kad deficitas „didokas“, bet sumažinti jį iki nulio, nieko nenuskriaudžiant, yra sudėtinga.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

„Turint spartų ekonomikos augimą ir, remiantis prognozėmis, spartų kitų metų augimą, tai yra nemažas biudžeto deficitas. Bet kadangi kitais metais negalioja ES fiskalinės drausmės taisyklės, niekas velnių neduos už tai, kokį turi deficitą, ir šalys tuo naudojasi”, – kalbėjo T.Povilauskas.

Kiek kitaip situaciją vertino A.Izgorodinas, suabejojęs, ar tikslas taip sumažinti biudžeto deficitą yra pasiekiamas.

„Pažiūrėjus į situaciją Europoje, matome, kad Lietuvos pramonininkai gali turėti tais metais problemų su užsakymais, nes lėtėja euro zonos pramonė ir galimybių pasai neigiamai veikia vartojimą tose valstybėse, kurios įveda galimybių pasus. Tai yra rizika Lietuvai. Manau, kad šis tikslas yra truputį per daug optimistiškas ir galimai nebus pasiektas“, – mano „Brandnomika“ ekonomistas.

Vidurinei klasei niekas nieko nežadėjo?

Kalbinti pašnekovai nebuvo linkę dramatizuoti situacijos, kad nedaug kitų metų biudžete numatytų priemonių yra nukreipta į vidurinės klasės padėties gerinimą. T.Povilauskas sakė nemanantis, kad šie gyventojai turėtų jaustis nuskriausti bei atkreipė dėmesį, kad jiems apmokestinimas ne didėja, o tiesiog nesikeičia.

„Manau, kad sutikti kaip blogą naujieną to, kad čia nėra kažkokių pokyčių, nereikėtų. Turbūt ir nebuvo pažadų, kad bus mažinama mokestinė našta uždirbantiems vidutinį darbo užmokestį arba didesnes sumas. Viskas yra taip, kaip ir buvo kalbama“, – svarstė pašnekovas.

Tuo metu I.Genytės-Pikčienė komentavo, kad toks ženklus MMA augimas pajamų vertikale nuvilnys į viršų, tad ir vidutines pajamas gaunančiųjų piniginės turėtų papilnėti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai

Pašnekovė taip pat buvo linkusi manyti, kad, galvojant apie vidurinę klasę, matyt, pasikliaujama tuo, jog atlyginimai šiems gyventojams ir taip augs.

„Į vidurinės klasės atlyginimų augimą yra nukreiptos kitos biudžetavimo procese priimtos priemonės: bazinio pareiginio dydžio didinimas, taip pat keliamos algos viešojo sektoriaus darbuotojams, mokytojams, dėstytojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Tai taip pat veikia vidurinę klasę ir pastaraisiais metais būtent šitos iniciatyvos labiausiai ir didino vidurinės klasės skaitlingumą ir atitinkamai jos atstovų pajamas“, – aiškino „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

03:08
07:33
00:20

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką