Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 29d. 11:13

Ekonomistai: BVP augimą skatino pramonė, eksportas, infliacija

Eurai (asociatyvi nuotr.)
123RF.com nuotr. / Eurai (asociatyvi nuotr.)
Lietuvos ekonomikos augimą trečiąjį ketvirtį skatino pramonė ir eksportas, prisidėjo ir augusi infliacija, teigia ekonomistai.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, jog ekonominis augimą paskatino kainų augimas ir eksportas.

„Augimas ganėtinai stiprus, nes stipri ir infliacija. BVP augimas yra paskatintas ir eksportu, kur labai tikėtina, kad šiuos metus baigsime su 10 proc. einamosios sąskaitos balansu nuo BVP. Tai reiškia, kad pinigų srautas, kuris ateina iš Lietuvos ir į Lietuvą, yra labai didelis, apie 5 mlrd. eurų importuosime pinigų būtent verslo pastangomis“, – BNS sakė M.Dubnikovas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog Lietuva spėjo užglaistyti pandemijos praradimus ir tęsia sparčią plėtrą. Be to, ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį tapo labiau subalansuotas – jį lėmė ne tik į eksporto rezultatai, bet ir vidaus paklausa.

„Eksportuotojai ir toliau demonstruoja puikius rezultatus. Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neapleido kertinio plėtros variklio pozicijos. Prekių eksporto operatyvieji duomenys ir dviženklis pramonės produkcijos augimas rodo, kad išsibalansavusios žaliavų ir komponentų rinkos ne tik netrukdė gamintojams didinti apsukų, bet jiems pavyko net atrasti nišų, perimti užsakymus“, – pranešime teigė ekonomistė.

„Situacijoje, kuomet paklausa staigiai atsitiesia ir pinigų apstu, bet dėl „butelio kaklelio“ efektų trūksta prekių, žaliavų ir komponentų, mūsų gamintojai kol kas išlošia“, – pridūrė ji.

I.Genytė-Pikčienė pastebi, jog gamintojų lūkesčiai jau kurį laiką bjūra. Anot jos, tai lemia ir geopolitinės įtampos, ir stringantys tiekimo kanalai, komponentų trūkumas pasaulyje bei energetikos krizė.

Pasak ekonomistės, karantinui pasibaigus staigiai atsigavęs namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį tik dar labiau įsibėgėjo, o jų optimizmą didino gerėjanti padėtis sveikatos srityje, vakcinacija, gyventojų santaupos ir gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai.

Anot jos, neigiamos įtakos trečiojo ketvirčio ekonomikai turėjo žemės ūkis ir prastesnis grūdų derlius bei vangiau nei tikėtasi besivystęs statybų sektorius.

Ateities prognozės skirtingos

M.Dubnikovas prognozavo, jog metų pabaigoje Lietuvos ekonomika ir toliau išlaikys gerą tempą, kuris gali būti dar didesnis nei trečiąjį ketvirtį.

„Lietuva yra laiminti valstybė koronaviruso situacijoje ir, manau, mes išlaikysime didelį tempą, kuris galbūt dar padidins BVP augimą“, – teigė M.Dubnikovas.

Tuo metu I.Genytė-Pikčienė prognozuoja, jog metų pabaigos rezultatai bus kuklesni, nes daugėja rizikos židinių eksporto rinkose, o kylančios kainos ir įsisiūbavusi pandemija gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir elgseną.

„Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė, kaip stipriai ji pažeis jau ir taip išbrangusių žaliavų ir komponentų trūkumo sutrikdytą gamybos sektorių. Nerimo kelia ir Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus disbalansai, jei rizikos išsipildytų, poveikis nuvilnytų plačiai“, – teigė ji.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:18:53
14:40
02:11

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką