Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistai: valdžia vis nepasimoko iš naktinės mokesčių reformos

Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Nerijus Mačiulis
Šaltinis: 15min
0
A A

Dabartinis valstybės finansų planavimas Lietuvoje primena bandymą šeimos finansų srautus suvaldyti imant greituosius kreditus, nors tai galiausiai priveda prie dar gilesnių finansinių problemų, – taip valdančiųjų blaškymąsi mėginant užlopyti skyles kitų metų biudžete apibūdina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vyriausybėje – eilinė sumaištis, iš kur paimti trūkstamas lėšas planuojant ateinančių metų valstybės biudžetą. Šįkart bandoma surasti 0,5 mlrd. litų papildomų pajamų minimaliam mėnesiniam atlyginimui ir biudžetininkų algoms padidinti.

Kaip vienas galimų šaltinių trūkstamoms pajamoms surinkti įvardijamas alkoholio akcizo mokestis. Nors dar prieš mėnesį diskusijos dėl akcizo tarifų buvo baigtos ir verslas džiaugėsi, kad bene pirmą kartą akcizas bus didinamas nuosekliai per ateinančius kelerius metus, todėl įmonės šiems pokyčiams galės pasiruošti iš anksto, dabar akcizų klausimas vėl grąžintas į politikų darbotvarkę.

Tuo tarpu ekspertai ir toliau laikosi nuomonės, kad drastiškas akcizo stipriesiems alkoholiniams gėrimams padidinimas tik paskatins šalyje nelegalios produkcijos vartojimą ir didins šešėlį, o ne padės papildyti valstybės kišenę trūkstamais milijonais.  Nepaisant to, valdžia nusiteikusi akcizo tarifus didinti dar labiau, nei buvo nuspręsta spalio mėnesį.

Mokesčių politikoje pasigenda stabilumo

Ekspertai ir toliau laikosi nuomonės, kad drastiškas akcizo stipriesiems alkoholiniams gėrimams padidinimas tik paskatins šalyje nelegalios produkcijos vartojimą ir didins šešėlį.

Ekonomistus stebina eilinį kartą valdžios demonstruojamas blaškymasis mokesčių klausimais, kai bet kokie pokyčiai šioje srityje, pasak „Swedbank“ vyr.ekonomisto N.Mačiulio, turi būti sisteminiai, paremti ekonominiais argumentais, kitų šalių patirtimi bei atsižvelgiant į daugelį socialinių ir kitų aspektų.

„Tačiau dabar daugelis mokestinių pokyčių iniciatyvų – tiek akcizų, tiek nekilnojamojo turto mokesčių, tiek PVM lengvatų – kyla tik tuomet, kai paaiškėja, kad visiems norams įgyvendinti kitų metų biudžete nebus pinigų. Toks valstybės finansų planavimas primena bandymą suvaldyti šeimos finansų srautus imant greituosius kreditus – tai tik veda prie gilesnių finansinių problemų“, – vertino N.Mačiulis.

Komentuodamas mokesčių politiką Lietuvoje banko „Nordea“ vyr.ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė labiausiai pasigendantis tęstinumo ir stabilumo.

„Ir man nemažai teko dalyvauti diskusijose apie akcizų didinimą. Jau daugiau nei prieš metus buvo nuspręsta akcizus didinti nuosaikiai, susitarta, kaip jie bus didinami ir kokiomis proporcijoms. Bet dabar vėl grįžtama prie to paties klausimo, taip diskredituojant paties  susitarimo esmę. Juk jei jau susitari, tai ir turi to susitarimo laikytis“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Ekonomistai pabrėžia, kad šiuo metu akcizo tarifai skirtingoms alkoholio rūšims yra labai nevienodi ir nesubalansuoti. Tad norint padidinti pajamas iš akcizų, pirmiausia reikia panaikinti šias disproporcijas.

Ekonomistas pridūrė, kad staiga prireikus surasti biudžete pinigų kokiems nors neplanuotiems įsipareigojimams, politikai visuomet puola į paniką ir pradeda kone desperatiškai ieškoti papildomų pajamų surinkimo šaltinių. „Tai tikrai neprideda stabilumo mūsų mokesčių sistemai bei stipriai kenkia valstybės įvaizdžiui apskritai, ne tik nepadeda plėtoti verslo jau veikiančioms įmonės, bet ir atbaido užsienio investuotojus“, – įsitikinęs Ž.Mauricas.

Alkoholio akcizas: kodėl didinti pavojinga

Ekspertai įvardija keletą pagrindinių akcizų politikos problemų Lietuvoje. Visų pirma ekonomistai pabrėžia, kad šiuo metu akcizo tarifai skirtingoms alkoholio rūšims yra labai nevienodi ir nesubalansuoti. Tad norint padidinti pajamas iš akcizų, pirmiausia reikia panaikinti šias disproporcijas.

„Pavyzdžiui, alkoholio procentas litre alaus apmokestinamas 9 centais, vyne – dvigubai daugiau, o stipriuosiuose gėrimuose – net 5 kartais daugiau. Tokiam diferencijavimui sunku rasti ir ekonominių, ir su sveikatos apsauga susijusių argumentų. Be to, tik stiprusis alkoholis yra kontrabandos objektas, todėl neproporcingai didelis jo apmokestinimas sukuria prielaidas didesnei šešėlinei ekonomikai“, – pažymėjo N.Mačiulis.

„Disbalansas tarp atskirų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo yra viena pagrindinių dabartinio akcizų mokesčio problemų“, – antrino advokatas, vienas iš studijos „Akcizų mokestis Lietuvoje“ autorių  Mindaugas Palijanskas.

Tik stiprusis alkoholis yra kontrabandos objektas, todėl neproporcingai didelis jo apmokestinimas sukuria prielaidas didesnei šešėlinei ekonomikai.

Jis pabrėžia, kad vertinant apmokestinimo akcizais skirtumus, alkoholinių gėrimų grupėje išsiskiria alus. Nuo Lietuvos įstojimo į ES akcizo tarifas alui augo mažiausiai – nuo 7 centų iki 9,35 cento. Etilo alkoholis, esantis aluje, iki šiol apmokestinamas mažiausiai. „Alaus gėrimų kategorijos apimtys mūsų šalyje itin didelės, tad mažas akcizo tarifas neleidžia surinkti į biudžetą reikšmingos pajamų dalies“, – sakė M.Palijanskas.

„Nordea“ vyr.ekonomistas Ž.Mauricas taip pat akcentavo, kad nors Estijoje gyventojų yra gerokai mažiau nei Lietuvoje, akcizo už parduotą alų estai surenka daugiau. Taip yra todėl, kad Estijoje, kaip ir Latvijoje, taikomas didesnis akcizo tarifas alui.  Kaip sako Ž.Mauricas, net ir Čekijoje, kuri garsėja kaip pigaus alaus ir itin mažų alkoholio akcizų šalis, taikomas didesnis akcizo tarifas alui nei Lietuvoje.

„Tad išvada peršasi viena – akcizas alui gali būti didinamas, tuo labiau kad toks reiškinys kaip alaus kontrabanda visai neegzistuoja, šešėlio grėsmė yra nedidelė“, – komentavo ekspertas.

Kalbant apie vyno akcizą, pasak Ž.Maurico, estai jo surenka taip pat šiek tiek daugiau, latviai – labai panašiai. Potencialo didinti akcizą vynui, ekonomisto vertinimu, lyg ir yra, tačiau tą svarbu daryti atsargiai ir neperlenkiant lazdos: „Nes šešėlio prasme tai jau pavojingesnė zona nei alaus – nepamatuoti veiksmai gali turėti priešingą poveikį“, – vertino Ž.Mauricas.

Akcizas alui gali būti didinamas, tuo labiau kad toks reiškinys kaip alaus kontrabanda visai neegzistuoja, šešėlio grėsmė yra nedidelė.

Tuo tarpu stipriųjų alkoholinių gėrimų sektoriuje, Ž.Maurico vertinimu, turime didelę problemą dėl šešėlio. Todėl čia itin svarbu vadovautis taisykle devynis kartus pamatuok, o dešimtą – kirpk.

„Su šiuo segmentu reikia elgtis ypač atsargiai. Jei jau nuspręsta akcizo tarifą didinti, kartu būtina stiprinti ir kovą su nelegalia naminės degtinės gamyba ir ypač jos pardavimu, nes čia turime ypač daug problemų. Manau, valdžia turėtų suvokti, kad padidinus akcizo tarifą stipriajam alkoholiui didžiąją dalį surinktų lėšų ji privalės skirti ne kitoms biudžeto išlaidoms, bet būtent kovai su šešėlio augimu. Jei tikslas yra vienas – gauti pajamų, tai šitai tikrai nesuveiks“, – įsitikinęs Ž.Mauricas.

Tokios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ ekspertas N.Mačiulis. „Turint omenyje, kad iki trečdalio stipraus alkoholio Lietuvoje, įvairiais vertinimais, gali būti parduodama nelegaliai – nesumokant akcizų, tolesnis nenuosaikus akcizų didinimas gali turėti ir priešingų pasekmių – biudžeto pajamos nukentės, o nelegalus alkoholis taps dar lengviau prieinamas“, – akcentavo jis.

Grįžtama į pradinį tašką

Vienas iš studijos „Akcizų mokestis Lietuvoje“ autorių  M.Palijanskas atkreipė dėmesį, kad spalio mėnesį Finansų ministerijos paskelbti planai dėl akcizų dydžių sulaukė teigiamų vertinimų tiek iš ekspertų, tiek iš verslo pusės. Pasak M.Palijansko, tuomet atrodė, kad valdžia galiausiai įsiklausė į argumentus, kad akcizų politika Lietuvoje turi būti nuosekli, pasiūlyti akcizo tarifų dydžiai skirtingoms alkoholio rūšims taip pat buvo gana racionalūs ir proporcingi. Be to, ankstesnis siūlymas dėl akcizo tarifų rodė, kad Vyriausybė sieks bent iš dalies sumažinti didelį atotrūkį tarp skirtingų gėrimų grupių apmokestinimo.

Mokesčių srityje turi būti vadovaujamasi ilgalaike strategija. Ar kalbame apie akcizus, ar apie kitus mokesčius, bet kokie pokyčiai turi būti daromi parengus kelerių metų planą ir pamažu jį įgyvendinant.

 „Tačiau dabar vėl viskas nubraukiama, grįžtama į pradinį tašką, – stebėjosi akcizų ekspertas. –  Valdžiai atrodo, kad viskas čia paprasta – padidinsi akcizus ir surinksi daugiau pajamų, bet taip nėra. Jei ir vėl bus drastiškai padidintas akcizas stipriajam alkoholiui, mes tik sudarysime prielaidas nelegaliai prekybai augti.“

N.Mačiulis taip pat pabrėžė, kad Lietuvai būtina nuosaiki akcizų didinimo politika, nesukuriant kainų šuolių legalios prekybos vietose, nes tai tik paskatintų šešėlio alkoholio rinkoje didėjimą.

Ž.Mauricas apgailestavo, kad Lietuvos valdžia dar nepasimokė iš naktinės mokesčių reformos, nors mokesčių srityje visais įmanomais būdais reikia vengti skubotų sprendimų. Jei Vyriausybė ir toliau elgsis priešingai, pasak Ž.Maurico, tik sukels bereikalingą šurmulį, dėl kurio nukentės visa šalies ekonomika, bet savo tikslų taip ir nepasieks.

„Noriu dar kartą pabrėžti: mokesčių srityje turi būti vadovaujamasi ilgalaike strategija. Ar kalbame apie akcizus, ar apie kitus mokesčius, bet kokie pokyčiai turi būti daromi parengus kelerių metų planą ir pamažu jį įgyvendinant. Deja, to Lietuvoje kol kas nematau“, – apibendrino „Nordea“ vyr.ekonomistas Ž.Mauricas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką