Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistas G.Nausėda: Lietuvos ekonomika pakilo iš pelenų, dabar metas nusipurtyti suodžius

Gitanas Nausėda
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Gitanas Nausėda
Šaltinis: 15min
0
A A

Didelės vidaus investicijos ir atsigaunantis vartojimas paskatino SEB banko ekonomistus pagerinti šalies ekonomikos augimo prognozę – šiemet esą šalies ūkis augs ne 4 proc., o 6,5 proc. Be to, tikimasi, kad augs ir darbo užmokestis.

SEB bankas nekeitė prognozių nuo 2009 metų gruodžio, kai buvo prabilta apie ekonomikos lūžį ir ekonomikos augimą 2010 metais. „Be jokios širdgėlos konstatuojame, kad pusantrų metų gyvavusios makroekonomikos projekcijos paseno, ir mes turime pagrindo jas pagerinti“, – sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Ekonomisto teigimu, gerų naujienų gali sulaukti ir šalies darbo rinka. „Žinoma, Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos atidarymas mūsų žmonėms šliūkštelėjo žibalo į emigracijos ugnį, o darbdaviai vis labiau jaučia darbuotojų deficitą ir yra priversti investuoti į dabartinio personalo išsaugojimą bei naujų darbuotojų telkimą. Vėl aktuali tampa šiek tiek primiršta galvų ir darbo rankų medžioklė, kuomet darbuotojai viliojami iš konkuruojančių įmonių“, – sakė G.Nausėda.

Šiais metais augimas turėtų būti minimalus, tačiau kitąmet algos didėjimą darbuotojai turėtų pajausti. Minimalioji mėnesio alga esą greičiausiai augs tik kitąmet. „Valdžia nori algos didinimą nukelti prieš pat rinkimus, kad rinkėjai nepamirštų, kaip juos myli valdžia“, – sakė G.Nausėda.

Pasak ekonomisto, toliau augs valstybės išlaidos, tačiau jų didinimas esą turėtų būti pagrįstas. „Nesitikiu populizmo ir nepagrįstų žingsnių švaistant pinigus, todėl kalbame apie laipsnišką išlaidų didėjimą“, – sakė G.Nausėda.

Biudžeto plano nepaveja

SEB banko ekonomistai sumažino fiskalinio deficito prognozes nuo 5 proc. BVP iki 4,5 proc. BVP. Kitąmet esą jis sumažės iki 3 proc., o 2012 m. – 2,8 proc. BVP.

Optimistiškesnes prognozes lėmė vis stiprėjanti vidaus rinka. „Praėjusiais metais ir šių metų pradžioje skundėmės, kad biudžeto deficitui mažėti trukdo eksportinis ūkio plėtros pobūdis. Šiuo metu akivaizdžiai didėja  vidaus rinkos indėlis“, – sakė G.Nausėda.

Šių metų pirmojoje metų pusėje tik pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surenkama daugiau nei planuota. Gerą PVM surinkimą lėmė  ir didėjantis užsienio prekybos deficitas.

Tuo metu gyventojų pajamų mokesčio (GPM), akcizų ir pelno mokesčio surenkama daugiau nei pernai, tačiau mažiau nei numatyta šių metų biudžete.

Eksportas išsikvėpė

Pasak ekonomisto, eksportas esą jau nebėra pagrindinis ekonomikos augimo variklis: „Nelabai matau pagrindo, kodėl galime laukti didesnio eksporto indėlio. Šiuo metu ir ateityje eksporto augimas bus lėtesnis nei importo, tai taps neigiamu BVP augimo veiksniu.“

Pasak ekonomisto, Lietuvai kiek pakenkė Baltarusijos krizė – ji pažeidė beužsimezgančią Lietuvos ir Rytų kaimynės tarpusavio prekybą.

„Šiek tiek buvome pradėję žiūrėti su pavydu į Baltarusiją, bet rinkos ekonomikos dėsnių ignoravimas smogė Lukašenkai antru galu ir artimiausiu metu ekonomika gali tikėtis sąstingio, na, čia švelniai pasakyta“, – sakė G.Nausėda.

Dėl Baltarusijos rublio devalvacijos ir šalies verslininkų negalėjimo atsiskaityti, dirbti su Baltarusija bus kur kas sunkiau nei atrodė.

„Tai buvo viena iš dinamiškiausių mūsų šalies rinkų, bet kol kas sąlygos dirbti joje bus itin sudėtingos“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas.

Pensijų sistemoje problemų dar yra

SEB banko teigimu, sprendimas pavėlinti gyventojų išėjimą į pensiją yra logiškas. „Viena vertus, turime sudaryti galimybę žmonėms išeiti anksčiau ir, kad jie neatsidurtų prie suskilusios geldos, mokėti gal sumažintą, bet tam tikrą pensiją, taip pat sudaryti prielaidas kitiems žmonėms dirbti ilgiau“, – sakė G.Nausėda.

Vidutiniškai Lietuvoje pensininkas gauna 35,3 proc. darbo užmokesčio sudarančią pensiją. Daugiausiai – net 100 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją gauna Saudo Arabijos pensininkai vyrai. Taip pat dideles išmokas gauna graikai, danai, vengrai, rusai.

G.Nausėda užsiminė, kad valdžia ateityje gali padidinti įnašo į „Sodrą“ dydį.

Automobilių mokestis nepasiteisintų

Pasak G.Nausėdos, Lietuvoje automobilių mokestį įvesti nebūtų logiška.

„Mokestis įvedamas dėl ekologijos ir kelių priežiūros finansavimo. Lietuviai važinėja pakankamai senais, blogais , teršiančiais aplinką automobiliais. Pagal tą logiką, mokėtų daugiausiai tie, kurie yra „biedniausi“ ir negali nusipirkti geresnio automobilio“, – sakė ekonomistas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką