Sekite 15min Google
Brango ne nafta, o dyzelis
Krizės pradžioje analitikai prognozavo, kad naftos barelis kainuos 200 dolerių. Taip neįvyko. Tačiau tą ribą pasiekė naftos produktai: dyzelis kainuoja apie 200 eurų už barelį. Būtent dyzelio ir kitų produktų kainos labiausiai mažina žmonių perkamąją galią Europoje ir JAV. Dyzeliu varomi sunkvežimiai, žemės ūkio technika ir dalis pramonės, todėl jo kaina atsiliepia beveik visų prekių kainoms.
Europa – pažeidžiamesnė, nei atrodė
Po Rusijos karo pradžios Europa įsirengė suskystintų dujų terminalų ir daugiau investavo į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto dujų saugyklos šiuo metu užpildytos mažiausiai per 15 metų, o dujos Europoje kartais kainuoja iki aštuonių kartų daugiau nei JAV.
Tai matyti ir pramonėje. Vokietijos pramonė vis dar gamina apie 10 proc. mažiau nei prieš pandemiją. Lietuva čia išsiskiria: per šešerius metus mūsų pramonė išaugo maždaug 10 proc.
Kodėl Lietuvoje infliacija didžiausia Europoje
Lietuvos infliacija viršija 5 proc. ir yra didžiausia Europos Sąjungoje. Pasak J.Markevičiaus, viena priežasčių – mūsų vartojimo krepšelyje energetika užima daugiau vietos nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Be to, degalų ir šildymo kainas papildomai pakėlė sprendimai šalies viduje: panaikintos šildymo lengvatos ir nuo metų pradžios padidinti akcizai.
Vis dėlto ekonomika auga. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo 3,8 proc. Atlyginimai didėja apie 9 proc. per metus, nedarbas siekia apie 6 proc. Augimą skatina investicijos: įmonių investicijos, gynybos projektai, Rūdninkų poligonas, „Rail Baltica“, taip pat pensijų reforma ir išaugęs vartojimas.
Kodėl paskolos gali likti brangios
Su naftos kainomis tiesiogiai nesusijęs, bet kiekvienam paskolos gavėjui svarbus pokytis vyksta obligacijų rinkoje. Technologijų milžinai skolinasi milijardus duomenų centrams, valstybės skolinasi gynybai, o centriniai bankai obligacijų nebeperka.
„Skolinimosi pasiūla labai išaugusi, o paklausa sumažėjusi“, – aiškina ekonomistas. Todėl palūkanos gali ilgai likti aukštesnės nei prieš pandemiją. Tai aktualu kiekvienam, kuris planuoja imti būsto paskolą.
Ar būstas pigs?
Šis klausimas rūpi daugiausiai žmonių. Per pusmetį būsto kainos Lietuvoje augo apie 14 proc., nors statybų kaštai – tik keliais procentais. Nuomos pajamingumas nukrito iki maždaug 4 proc., ir tai dar neatskaičius mokesčių, remonto ir kitų išlaidų.
J.Markevičiaus vertinimu, kainų kritimo nereikėtų tikėtis. Augant palūkanoms ir galiojant atsakingo skolinimo taisyklėms, investuotojų paklausa turėtų mažėti, o pasiūla – didėti. Todėl greičiausiai laukia stabilizacija. Didesnis kritimas, pasak jo, ateina tik tada, kai ekonomikos nuosmukis sutampa su didele skola, kaip 2008 m.
Kaip ekonomika atrodys toliau
Ar Lietuvos ekonomika išlaikys augimo tempą ir ko tikėtis rinkose, bus aptariama lapkričio 19 d. „Financial Freedom Forum“, kuris šiemet vyksta jau penktą kartą.
Forume kalbės Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius. Apie finansų rinkas ir palūkanas pasakos SEB banko vyresnysis finansų analitikas Linas Mickus, Lietuvos banko Prekybos skyriaus vadovė Rasa Platūkienė ir „Orion Securities“ investicijų vadovas Marius Dubnikovas. Forumo mecenatas – SEB bankas.
