Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonomistas Nerijus Mačiulis: suprantu vyriausybės norą didinti išlaidas

Seime svarstant kitų metų biudžetų, kurio deficitas sieks 1,5-2 mlrd. litų, „Swedbank“ vyr. ekonomistas „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuvos biudžeto deficitas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis yra gana mažas, o galimybė skolintis tapus euro zonos nare Lietuvai yra itin palanki. Todėl ekonomistas sako suprantąs Vyriausybės norą didinti išlaidas.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad nieko ypatingai blogo 2015 metais neįvyks. Diskusija apie tai, ar Lietuvos ekonomika augs 3,4 proc. ar 2,5 proc. nėra labai įdomi. Ekonomikos augimas bus, nedarbo mažėjimas bus, vidutinio darbo užmokesčio augimas taip pat bus vienu ar kitu scenarijumi. Tai panikuoti, reikalauti iš vyriausybės mažinti išlaidas, nedidinti krašto apsaugos finansavimo nedidinti kažkurių darbuotojų atlyginimų, nekompensuoti senatvės pensijų atrodo nevisai racionaliai ir nepagrįstai“, – laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, šioje situacijoje nevertėtų supanikuoti ir veržtis diržus anksčiau laiko:

Šioje situacijoje suprantu vyriausybės norą ne mažinti, o didinti išlaidas, – sakė ekonomistas.

„Šioje situacijoje suprantu vyriausybės norą ne mažinti, o didinti išlaidas“, – sakė ekonomistas.

Parlamentarai, anot jo, nėra linkę mažinti biudžeto deficito, nes iš visuomenės tokio spaudimo nėra:

„Kadangi visuomenėje nėra suvokimo, kad nuolatinis biudžeto deficitas didina skolą ir naštą ateities kartoms, nes tas skolas turės kažkas grąžinti, to spaudimo nebuvimas ir sukuria tokias aplinkybes, dėl kurių kiekvienais metais turime nesubalansuotą valstybės biudžetą“, – sakė N.Mačiulis.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad lietuvių atstovai Seime ir vyriausybėje niekada nesielgė su valstybės pinigais taip, kaip elgtųsi su savo šeimos pinigais, o nuolatinis skolos kaupimas, anot jo, turi didelių neigiamų ilgalaikių pasekmių.

„Dabar kiekvienais metais daugiau nei 2 mlrd. litų reikia skirti vien palūkanų mokėjimui – tai yra maždaug trečdalis to, kas yra skiriama senatvės pensijoms. Jeigu nereikėtų mokėti palūkanų, senatvės pensijas būtų galima padidinti beveik trečdaliu“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Laida „Aktualioji valanda“ transliuojama darbo dienomis 17.05 val.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius