15min be reklamos
Publikuota 2022 10 07, 13:25 Atnaujinta 2022 10 07, 15:39

Ekonomistai apie biudžetą: yra tikimybė, kad realus deficitas gali būti didesnis

Penktadienį Vyriausybei pristačius 2023 m. biudžeto projektą, šalies ekonomistai teigia, kad jis yra pakankamai dosnus ir ambicingas, tačiau jeigu ekonomika kitais metais vystysis prasčiau nei prognozuojama, realus deficitas galėtų būti ir didesnis nei dabar numatyti beveik 5 proc. Kai kurie ekspertai taip pat svarstė, kad ne visos pagalbos priemonės verslui yra tikslingos.
Biudžetas
Biudžetas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Finansų ministerijos parengtame 2023 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.

T.Povilausko teigimu, iš Vyriausybės komentarų akivaizdu, kad buvo stebima, ką planuoja kitų šalių valdžia ir bandyta įtilpti į 3,5–5 proc. BVP dydžio konsoliduotą biudžeto deficitą kitąmet.

„Pavyzdžiui, Estijoje planuojami 3,9 proc., Lenkijoje 4,5 proc., Čekijoje 4 proc., Ispanijoje 3,9 proc., Italijoje 4,5 proc. BVP biudžeto deficitai. Bet visi matome, kad Vyriausybės planai dėl deficito yra arti šio intervalo viršutinio rėžio, todėl pinigų į ekonomiką kitąmet metama labai daug ir dėl sumų oponuoti, kad per mažai skiriama, negalima, čia turbūt labiau klausimas diskusijoms artimiausioms savaitėms, ar priemonės efektyvios ir geriausia, ką galima išspausti iš šių sumų“, – savo feisbuko paskyroje rašė ekonomistas.

Tiesa, šių metų biudžeto rezultatas yra gerokai geresnis negu prognozuota – I pusmečio biudžeto perteklius yra 1 proc. BVP, o prognozuojamas deficitas visiems 2022 metams – 2 proc. BVP.

T.Povilauskas pabrėžė, kad didesnis biudžeto deficitas reiškia ir didesnį skolinimąsi, tačiau skolos kaina šiuo metu yra reikšmingai padidėjusi. Pavyzdžiui, vakar Estija 10 metų pasiskolino už 4 proc., o Lietuva taip pat skolintųsi ne mažiau kaip už 4 proc. – nebe už 0 proc., kaip buvo pandemijos metu.

„Didinamos ECB [Europos centrinio banko] palūkanų normos Lietuvoje neturi tokios didelės įtakos kaip didžiosiose euro zonos šalyse mažinti infliaciją ir valdyti infliacijos lūkesčius, todėl Lietuvoje teoriškai nemaža atsakomybė valdant infliacijos lūkesčius krenta valdžios sektoriui. Bet praktiškai valdžios sektorius visgi didesnį dėmesį skiria ne infliacijos sumažinimui, bet jos sukeltų problemų švelninimui (gerai, išskyrus elektros ir gamtinių dujų kainų augimo ribojimą)“, – rašė jis.

Finansų ministerijos ekonomikos BVP augimo prognozė (+1,4 proc.) buvo didesnė negu Lietuvos banko ar SEB grupės.

Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Povilauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Povilauskas

„Nepaisant šiandien paskelbtų ekonomiką skatinančių priemonių, gerokai didesnė rizika prastesnio, o ne geresnio negu planuojama ekonomikos augimo, todėl ir biudžeto galutinis rezultatas turi didesnę galimybę būti prastesnis“, – prognozavo ekonomistas.

Gyventojams, kurių pajamos susijusios su biudžeto išlaidomis ar tam tikrais mokestiniais valdžios sprendimais, biudžetas, anot T.Povilausko, yra dosnus.

Vidutinė senatvės pensija, planuojama, turėtų augti iki 542 eurų ir būti 12 proc. didesnė negu šiandien arba daugiau nei 18 proc. didesnė negu šių metų pradžioje.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų išaugti nuo 540 iki 625 eurų, minimali mėnesio alga – nuo 730 iki 840 eurų.

Valdžios sektoriuje darbo užmokesčio fondas didės 10 proc., MMA didės 15 proc. Anot ekonomisto, tai stipriai indikuoja, kad SEB rugpjūtį nustatyta vidutinio darbo užmokesčio augimo 8,5 proc. prognozė 2023 metais Lietuvoje yra aktuali.

„Kitąmet Finansų ministerija prognozuoja 6 proc. vidutinę metinę infliaciją, todėl kaip ir pensijų didinimas turėtų gerokai aplenkti infliaciją. Tačiau visi suprantame, kad pastaraisiais ketvirčiais infliacija būdavo didesnė negu prognozuojama, turbūt atsargiai reiktų ir dabar vertinti visas infliacijos prognozes“, – rašė T.Povilauskas.

Nuo spalio mėnesio verslui planuojama nustatyti 240 eurų/MWh elektros biržoje kainos ribą virš kurios pusę kaštų dengtų valstybės biudžetas.

„Schema atrodo racionali, dabar laukčiau verslo klausimų, kodėl pasirinkta 240 Eur/MWh, kai Latvijoje analogiška schema ir ten kainos riba yra nustatyta ties 160 Eur/MWh. Reikalinga suma -450 mln. eurų. Panašu, kad prognozuojama biržos kaina, kurią naudoja skaičiavimams yra 440 EUR/MWh“, – įvertino T.Povilauskas.

Biudžeto projekte nurodoma, kad ketinama sugrąžinti mokestinius atidėjimus: leisti jais naudotis tiems sektoriams, kurių išlaidos energetikai didesnės negu 10 proc. sąnaudų.

„Turbūt dabar klausimas – kas į energetikos išlaidas įskaičiuojama, tam ketinama atidėti net 0,7 mlrd. eurų – tikrai daug“, – tokį sprendimą komentavo ekonomistas.

„Beje, kai kam kas turi baimių dėl mokesčių didinimo, tai galima nuraminti, kad to nebus“, – savo įrašą užbaigė jis.

A.Izgorodinas: biudžeto deficitas gali būti didesnis

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kitų metų biudžeto projektą apibūdina kaip antikrizinį ir „išties ambicingą“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

„Šis biudžetas kaip diena ir naktis skiriasi nuo 2009 m. biudžeto, kada valdžia ėmėsi radikalių priemonių biudžeto deficito ir skolos suvaldymui. Visgi, egzistuoja rizika, kad 2023 m. biudžeto deficitas gali būti ir didesnis nei 4,9 proc. BVP dėl prastesnės Lietuvos ekonomikos situacijos“, – išplatintame komentare rašė ekonomistas.

Jo prognozėmis, Lietuvos BVP pirmąjį 2023 m. ketvirtį mažės, taip pat tikėtina, kad visą pirmąjį 2023 m. pusmetį BVP augimas bus neigiamas.

„Finansų ministerijos 1,4 proc. BVP augimo 2023 m. prognozė atitiks realybę tuo atveju, jei antrąjį 2023 m. pusmetį matysime didelį ekonomikos atšokimą, dėl ko nebūčiau tikras. Todėl manau, 2023 m. biudžeto deficitas gali viršyti 5 proc. BVP“, – komentavo jis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad 2023 m. numatytame biudžeto deficite nemato dramos dėl kelių aspektų.

„Pirma – Finansų ministerija numato, kad 2023 m. infliacija sieks 6 proc., kas yra labai naudinga Lietuvos biudžeto pajamų pusei, kurioje daugiau nei 50 proc. mokestinių sudaro vartojimo mokesčiai PVM ir akcizai. Kuo sparčiau kyla kainos, tuo didesnės yra valstybės biudžeto pajamos iš PVM ir akcizų. Antra – Lietuva turi žemą valstybės skolą, kuri sudaro apie 40 proc. BVP. Kitų ES valstybių kontekste tai yra žemas rodiklis, kas reiškia, kad Lietuva gali sau leisti papildomai skolintis rinkose, net nepaisant to, kad valstybės skolinimosi kaina nuo sausio mėnesio stipriai išaugo“, – komentavo ekonomistas.

123RF.com nuotr./Mokesčiai
123RF.com nuotr./Mokesčiai

Vieną didžiausių skolos rodiklių ES turinčios Italijos skola svyruoja ties 150 proc. BVP, Lietuvos – ties 40 proc. BVP.

„Trečia – nors Europos centrinis bankas nustojo aktyviai pirkti euro zonos valstybių obligacijas, esant pernelyg didelei skolinimosi kainai rinkose, Lietuva, kaip ir bet kokia kita euro zonos valstybė, gali pretenduoti į ad-hoc pagalbą iš ECB – tada, kai galimybės skolintis rinkose labai sumažės. Reiškia, galime sau leisti turėti didesnį biudžeto deficitą ir šiek tiek surizikuoti su skatinimo priemonėmis“, – tęsė jis.

Anot A.Izgorodino, maloniai nuteikia tai, kad 2023 m. valstybės biudžete numatytos antiinfliacinės priemonės tiek gyventojams, tiek verslui. Jis pabrėžė, kad 2,5 mlrd. eurų verslo skatinimo priemonių atrodo „pozityviai“, o dabar svarbiausia, kad verslo skatinimo priemonės būtų greitai įgyvendintos.

„Malonu, kad vyriausybė pakoregavo savo poziciją ir numatė skatinimo priemones įmonėms, nes jau dabar turime kelis ekonomikos sektorius, patiriančius recesiją – mažmeninė prekyba, keli pramonės segmentai. Probleminių sektorių ir įmonių skaičius iki metų pabaigos dar padidės. Verslui žadami mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos, parama investicijoms bei elektros ir dujų kainos kompensavimas", – komentavo ekonomistas.

Anot jo, pretenduoti į pagalbos priemones turėtų ne visos įmonės, bet tik energetiškai intensyvios įmonės, kurios gali įrodyti didelę energetikos kaštų dalį savo įmonės išlaidose.

M.Dubnikovas: tiesioginės subsidijos netaps sidabrine kulka, gelbėjančia verslą

Finansų analitikas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad jei biudžetą būtų bandoma subalansuoti bet kokia kaina, kiltų didelių sunkumų tiek versle, tiek apskritai visuomenėje.

„Iš esmės esame turėję dvi krizes – pandemiją 2020 m. ir 2009 m. krizę. Per jas buvo naudojamos visiškai skirtingos politikos. Pirmu atveju buvo taupoma, kas privedė prie 15 proc. bendrojo vidaus produkto kritimo. Pandemijos suvaldymas privedė prie 0,1 proc. kritimo, kas buvo vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje. Dabar naudojamasi pandemijos meto receptais“, – 15min komentavo M.Dubnikovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Anot jo, galima diskutuoti dėl kai kurių momentų – pavyzdžiui, ar sprendimas didinti pajamas daromas laiku.

„Tai gula ant verslo ir ant mokesčių mokėtojų pečių, kai pajamos didinamos iš biudžeto“, – pridūrė ekspertas.

Gali tekti didesnę dalį biudžeto rėžti skolos aptarnavimui.

Pagrindinė rizika, kurią jis įžvelgė, bet kurios, kaip akcentavo pašnekovas, negalima išvengti, yra susieta su didele skola. Tai, anot jo, gali atnešti neigiamų pasekmių, nes jau dabar dešimties metų laikotarpiui Lietuva skolinasi nebe už nulines, o už 4 proc. siekiančias palūkanas.

„Palūkanos gali toliau augti ir tai reiškia, kad vėlesniais metais, kai teks perfinansuoti skolas, gali tekti didesnę dalį biudžeto rėžti skolos aptarnavimui. Šio biudžeto rizikingiausia dalis yra skolos didėjimas. Vėliau, esant nepalankioms aplinkybėms, galima patekti į tam tikrus spąstus, kuriuose tektų murkdytis“, – įspėjo finansų analitikas.

O kaip vertinti paramą verslui?

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai

M.Dubnikovas sakė, kad svarbiausias momentas pagalbos įmonėms pakete yra elektros kainų kompensavimas ir mokesčių atidėjimas – šios priemonės leis verslui pragyventi sunkią žiemą.

„Mokesčių atidėjimas yra viena iš priemonių, kuri greitai ir efektyviai gali padėti, nes jei verslas pragyvens sunkmetį, jis pradės uždirbti pinigus ir skolas atiduos. Mokesčių atidėjimas gali išgelbėti ne vieną verslą, nes, išgyvenęs krizinį laikotarpį, verslas bus daug tvaresnis nei naujai įsteigtas“, – nurodė finansų analitikas.

Tačiau jis kėlė klausimą, kiek tikslingos yra tiesioginės subsidijos verslui. Joms ketinama skirti apie 30 mln. eurų – parama galės pasinaudoti energijai imlios įmonės. M.Dubnikovas svarstė, kad tokia suma verslo neišgelbės.

„Tai nėra situaciją keičianti priemonė. Tai šiek tiek pagerins technologinį patobulėjimą, prisitaikymą prie situacijos, bet tai nebus priemonė, kuri kaip sidabrinė kulka gelbėja verslus“, – komentavo pašnekovas.

I.Genytė-Pikčienė: skolinti pinigai nėra mana iš dangaus

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad biudžeto projektas atitinka sudėtingą tiek geopolitinę, tiek makroekonominę situciją.

„Kai ekonomika patiria išorinį energetinį šoką, reikia tikslių priemonių, kurios padėtų ekonomikai šį šoką atlaikyti. Labai džiugu, kad Lietuva, turėdama vieną mažiausių skolų ES ir gerą biudžeto valdymo ir fiskalinės drausmės istoriją, turi manevro laisvę atremti šį šoką ir yra pajėgi paruošti taiklias priemones“, – 15min sakė I.Genytė-Pikčienė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Ekonomistės teigimu, visos probleminės kryptys biudžete yra atspindėtos – gyventojams yra suformuota „antiinfliacinė pagalvė“, o į verslą yra nukreiptos horizontalios priemonės. Pašnekovė gyrė, kad pastarosios yra greitos ir nereikalaujančios didelių administracinių procedūrų.

Reikia akcentuoti, kad tai yra ne mana iš dangaus, o mokesčių mokėtojų pinigai.

Ji sutiko, kad biudžeto deficitas neturėtų būti pernelyg didelis, tačiau reikia suprasti, jog dabartinė aplinka nėra tipinė.

„Esu tarp tų, kurie labai netoleruoja didžiulių biudžeto deficitų. Reikia akcentuoti, kad tai yra ne mana iš dangaus, o mokesčių mokėtojų pinigai. Jeigu mūsų išlaidos gerokai viršija pajamas šiandien, vadinasi, ateities kartos turės šią problemą spręsti savo mokesčiais. Tai įpareigoja, kad priemonės būtų kuo taiklesnės, bet kartu reikia suvokti, kad tai yra netipinė aplinka. Kitų metų ekonominė raida priklausys nuo to, kaip mes sugebėsime ištverti šią žiemą“, – pažymėjo I.Genytė-Pikčienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką