TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistas Thomas Piketty: vokiečiai neturi moralinės teisės kalbėti apie skolų išmokėjimą

Prancūzijos ekonomistas Thomas Piketty
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Prancūzijos ekonomistas Thomas Piketty
Šaltinis: 15min
0
A A

Prancūzijos ekonomistas Thomas Piketty netikėtai išgarsėjo parašęs knygą apie turto nelygybę „Kapitalas XXI amžiuje“, o dabar atkreipė dėmesį į susidariusią situaciją Graikijoje. Duodamas interviu laikraščiui „Die Zeit“, ekonomistas tikino, kad Berlynas neturi moralinės teisės kalbėti apie skolų išmokėjimą, nes jis pats to niekada nėra daręs, rašo naujienų svetainė qz.com.

„Viešųjų skolų istorija yra pilna ironijos. Ji retai kada paklūsta mūsų idėjoms apie tvarką ir teisingumą“, – sako T.Piketty.

„Kuomet girdžiu vokiečius sakant, kad jie laikosi aukštų moralinių standartų dėl skolų ir tvirtai tiki, kad skolos privalo būti išmokėtos, aš pagalvoju: koks tai pokštas! Vokietija yra šalis, kuri niekada neišmokėjo savo skolų. Ji neturi teisės mokyti kitų valstybių“, – rėžia Prancūzijos ekonomistas.

T.Piketty primena, kad po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietijos skola siekė 200 proc.

T.Piketty primena, kad po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietijos skola siekė 200 proc. BVP. Po dešimties metų šalies viešoji skola jau siekė mažiau negu 20 proc. BVP. Panašiu metu Prancūzijos skola taip pat smarkiai sumažėjo.

„Niekada nebūtume galėję taip neįtikėtinai greitai sumažinti skolos laikydamiesi fiskalinės disciplinos, kurią šiandien rekomenduojame Graikijai. Prisiminkime Londono skolų susitarimą 1953 m., kuomet 60 proc. Vokietijos skolų buvo nurašytos, o jos vidinės skolos – restruktūrizuotos“, – istoriją siūlė prisiminti T.Piketty.

Į Vokietijoje gają nuomonę, kad graikai nepripažino savo klaidų ir toliau nori neribotai leisti pinigus, Prancūzijos ekonomistas taip pat turi atsakymą: „Jeigu XX a. šeštajame dešimtmetyje vokiečiams būtų pasakyta, kad jie tinkamai nepripažino savo klaidų, jie iki šiol turėtų mokėti skolas.“

„Die Zeit“ žurnalistui pasiteiravus, ar T.Piketty mano, kad vokiečiai nėra pakankamai dosnūs, ekonomistas pareiškė, kad Vokietija pelnosi iš Graikijos, nes pastarosios skolos yra su gana didelėmis palūkanomis.

Jis piktinosi Eurogrupėje paplitusia idėja, kad Graikijos biudžeto perviršiui esant 4 proc. BVP, Atėnai skolas išmokės per 30–40 metų.

„Reikalinga konferencija dėl visų Europos skolų, kaip po Antrojo pasaulinio karo. Visų skolų, ne tik Graikijos, bet ir kelių kitų Europos šalių, restruktūrizacija yra neišvengiama. Vien tik dabar praradome šešis mėnesius visiškai neskaidriose derybose su Atėnais“, – savo sprendimą dėl skolų Senajame žemyne dėsto T.Piketty.

Jis piktinosi Eurogrupėje paplitusia idėja, kad Graikijos biudžeto perviršiui esant 4 proc. BVP, Atėnai skolas išmokės per 30–40 metų.

„Tariamai bus pasiektas 1 proc. BVP perteklius 2015 m., tuomet 2 proc. BVP 2016 m., ir 3,5 proc. BVP perteklius 2017 m. Visiškas absurdas! To niekada nebus”, – skeptiškai euro zonos šalių pasiūlymus vertina ekonomistas ir priduria, kad politikų, kurie nori, kad Graikija išeitų iš euro zonos, vieta yra istorijos šiukšlyne.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Vokietija Graikija

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką