Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 12d. 13:03

Ekonomistas Žygimantas Mauricas: įsiskolinusios savivaldybės gali tapti Lietuvos graikijomis

Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Žygimantas Mauricas

Jau 2 mlrd. litų perkopusios Lietuvos savivaldybių skolos, pasak „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms gali tapti grėsme ir euro įvedimui Lietuvoje.

Šiandieną vykusiame Lietuvos banko (LB) ataskaitos pristatyme LB valdybos pirmininkas kaip vieną potencialių grėsmių Lietuvos bankinei sistemai įvardino savivaldybių skolas.

Iš viso Lietuvos savivaldybių skolos iki šių metų balandžio pirmosios dienos, Finansų ministerijos duomenimis, jau siekė 2,1 mlrd. litų. Palyginimui, praėjusių metų spalio mėnesį visų savivaldybių skola siekė 1, 7 mlrd. litų. Didžiausia skolininkė jau kuris laikas išlieka Vilniaus miesto savivaldybė – daugiau nei 800 mln. litų skola. Kauno miestas skolingas apie 190 mln. litų, Klaipėdos – apie 100 mln. litų.

Visai kaip Graikijoje

Jei neigiamas scenarijus materializuotųsi, jis pakenktų ir euro įvedimui, nes būtų sunku atitikti Mastrichto biudžeto deficito kriterijus“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiuo metu savivaldybių skolos didelės rizikos bankinei sistemai nekelia – mat bendras savivaldybėms suteiktų paskolų skaičius visame bankų portfelyje nėra reikšmingas, tačiau didžiausia grėsmė yra pasitikėjimo savivaldybėmis ir viešuoju sektoriumi rizika, kuri esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti sniego gniūžtės efektą ir suparalyžiuoti viešojo sektoriaus skolinimosi sistemą.

„Tikėtina, kad tokiu atveju turėtų įsikišti Vyriausybė, tuomet sumažėtų pasitikėjimas finansų sistema. Jei šis scenarijus materializuotųsi, jis pakenktų ir euro įvedimui, nes būtų sunku atitikti Mastrichto biudžeto deficito kriterijus“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Pasak jo, šiuo metu trūksta iniciatyvų, kaip spręsti savivaldybių skolų problemą. Esą esminė problema – nei Vyriausybė, nei savivaldybės nėra atsakingos už skolas, nes savivaldybių biudžetų įplaukos didele dalimi priklauso nuo Vyriausybės sprendimų. Jis pateikia Vilniaus atvejį, kuomet Vilniaus miesto savivaldybė aiškina, jog Vyriausybė jai skiria per mažai gyventojų pajamų mokesčio, o Vyriausybė sako, kad Vilniaus miestas lėšas naudoja neatsakingai.

Šią padėtį ekonomistas lygina su Graikijos pavyzdžiu – graikai galvoja, kad Europa atsakinga už jų skolas, o Europa manė kitaip.

„Graikai galvoja: kam jūs mums tiek skolinate, mes turime grąžinti skolas, nes galvojome, kad padėsite mums, o Europa sako: kam jūs skolinatės tiek daug, mes to tikrai nežadėjome. Panaši situacija gali pasikartoti ir Lietuvoje, kai tam tikros skolingos savivaldybės taptų Lietuvos graikijomis“, – kalbėjo ekonomistas.

Siūlo skelbti savivaldybių bankrotą

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tarsi patvirtindamas teiginį apie atsakomybės nepasidalinimą dėl didelių savivaldybių skolų, kaltina Vyriausybę.

„Jei savivaldybės gyvens tokiu principu, kad viskas brangsta, o savivaldybių savarankiškoms funkcijoms lėšas reikia mažinti arba palikti tokias pačias kaip prieš prasidedant sunkmečiui 30 proc. sumažinus finansavimą, tai lieka vienas variantas – skelbti savivaldybių bankrotą ir paskelbti, kad Lietuvoje nėra savivaldos arba spręsti šį klausimą“, – aiškino Ričardas Malinauskas

Pasak jo, tokių savivaldybių kaip Vilniaus didelės skolos patvirtina, kad savivaldybių padėtis yra kritinė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką