Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Lietuvoje valdžios ir visuomenės susvetimėjimas labai gajus“

Žygimantas Mauricas
„Nordea“ nuotr. / Žygimantas Mauricas
Šaltinis: ekt.lt
0
A A

Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, didžiausia Lietuvos mokesčių sistemos problema yra ilgalaikės strategijos nebuvimas. Politikams jis siūlo iš stalčių išsitraukti dirbusios mokesčių ekspertų grupės pasiūlymus ir bent jau dalį jų įgyvendinti.

– Kaip jūs vertinate akcizų politiką Lietuvoje? Į kokius veiksnius reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl akcizų politikos?

Lietuva jau šešerius metus iš eilės (nuo 2008 metų) nė karto neįvykdė akcizų pajamų surinkimo plano.

– Vertinant akcizų politiką Lietuvoje negalima nepaminėti to fakto, kad Lietuva jau šešerius metus iš eilės (nuo 2008 metų) nė karto neįvykdė akcizų pajamų surinkimo plano. Tai gali reikšti du dalykus: arba yra sudaromi pernelyg ambicingi planai, kiekvienais metais nepagrįstai tikintis ištraukti kelis šimtus papildomų milijonų iš šešėlio, arba akcizų politika Lietuvoje turi fundamentalių problemų.

Tikėtina, kad tiesa slypi kažkur per vidurį: planai yra per ambicingi, o akcizų politika – nepakankamai nuosekli. Ypač pasigendu diskusijų apie akcizo politikos prioritetus bei tikslus: ar prioritetas yra akcizinių prekių vartojimo mažinimas, ar biudžeto pajamų didinimas?

Aurimo Šrubėno nuotr./Ekskursijos akimirka
Aurimo Šrubėno nuotr./Vyno gamyba

Tuo pačiu, planuojant akcizų politikos ir apmokestinimo pokyčius, pasigendu įvertinimo kaip tai atsilieps verslo konkurencingumui, akcizinių prekių vartotojams, šešėlinės rinkos apimtims. Taip pat trūksta supratimo, kad akcizai yra net tik svarbus biudžeto pajamų šaltinis (akcizų pajamos sudarė 3.4 milijardus litų arba 16% visų Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų 2013 metais), bet ir vaidiną svarbų vaidmenį Lietuvos ekonominės bei socialinės raidos formavime

– Kaip apskritai vertinate tendenciją, kad akcizo mokestis tampa biudžeto „gaisrų gesinimo“ priemone?

– Bet kokį mokestį, kuris tampa biudžeto „gaisrų gesinimo“ priemone vertinu skeptiškai. Visų pirma, tai rodo politinį šalies nestabilumą, valdžios nesugebėjimą kontroliuoti viešųjų finansų bei mokesčių sistemos ilgalaikės strategijos nebuvimą (ar jos nesilaikymą), tad paskubomis vykdoma „naktinė“ akcizo ar bet kokių kitų mokesčių reforma daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai.

– Kokios, Jūsų manymu, būtų realios pasekmės rinkai padidinus akcizo mokestį?

Bet koks mokesčių padidinimas turi neigiamus šalutinius poveikius.

– Visų pirma, reikia suvokti, kad bet koks mokesčių padidinimas turi neigiamus šalutinius poveikius. Jei didinsime vartojimo mokesčius – gyventojai mažiau vartos, jei didinsime darbo jėgos mokesčius – gyventojai mažiau dirbs arba mažiau dirbs legaliai, jei didinsime kapitalo mokesčius – įmonės mažiau investuos.

Akcizo mokestis taip pat yra ne išimtis. Padidinus akcizo mokestį sumažėja legaliai įsigyjamų akcizinių prekių vartojimas bei išauga šešėlinės ekonomikos mastai. Savo skaičiavimuose įvertinau tik tiesioginį legalios apyvartos sumažėjimo efektą, išaugus alkoholinių gėrimų kainoms, tačiau tyrimai rodo, kad dažnu atveju įsijungia ir psichologinis efektas, kurį trumpai galima būtų apibūdinti maždaug taip: „jei jūs pakėlėte alkoholio akcizus, tai aš dabar specialiai pirksiu kontrabandinį alkoholį“.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Ministrų kabinetas svarstys klausimą dėl MMA didinimo iki 1 tūkst. litų nuo sausio mėnesio.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Ministrų kabinetas svarstys klausimą dėl MMA didinimo iki 1 tūkst. litų nuo sausio mėnesio.

Pavyzdžiui, po „naktinės“ mokesčių reformos Lietuvoje smarkiai išaugo šešėlinės ekonomikos mastai dalinai dėl to, kad žmonės tokiu būdu išreiškė savo protestą prieš neprognozuojamus ir vienašališkus valdžios veiksmus.

– Jei akcizų padidinimas nepadės surinkti daugiau pinigų į biudžetą tai kur rekomenduotumėte mūsų vyriausybei ieškoti tų papildomų galimybių? Į ką siūlytumėte atkreipti dėmesį?

Visų pirma siūlyčiau ištraukti iš stalčiaus mokesčių darbo grupės pasiūlymus ir bent į dalį jų atsižvelgti.

– 2013 metais buvo sukurta mokesčių darbo grupė, kuri pateikė aibę siūlymų kaip patobulinti Lietuvos mokesčių sistemą. Deja, vos įpusėjusi savo darbą ši grupė buvo priversta stabdyti savo veiklą, nes negavo palaikymo politiniame lygmenyje. Tad visų pirma siūlyčiau ištraukti iš stalčiaus šios darbo grupės pasiūlymus ir bent į dalį jų atsižvelgti.

Taip pat reikėtų palaipsniui didinti žemės (ypač nenaudojamos), prabangos prekių ir importuojamų energetinių resursų apmokestinimą, o taip pat naikinti ydingas mokesčių lengvatas, kuriomis naudojasi tikrai ne tie gyventojai, kuriems šių lengvatų labiausiai reikia (dabar yra idealus metas naikinti PVM mokesčių lengvatą centriniam šildymui dėl krentančios kuro kainos ir įsibėgėjančios renovacijos).

– Ar akcizinių prekių žemas įperkamumas gali būti viena priežasčių, kodėl Lietuvoje toks didelis šešėlis?

– Gyventojų pajamų lygis ir šešėlinės ekonomikos mastas yra du glaudžiai susiję veiksniai, tačiau dėl mažesnių gyventojų pajamų Lietuvos gyventojai sunkiau įperka ne tik akcizines, bet ir kitas prekes (pvz. pieną ar duoną), tad naudoti mažesnių gyventojų pajamų argumentą, siekiant mažesnių akcizų tarifų, nėra visai teisinga. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje akcizas alui yra kone 10 kartų didesnis negu Lietuvoje.

– PSO teigimu, priemonės nukreiptos į nelegalios rinkos mažinimą yra veiksmingesnės nei akcizo mokesčio didinimas. Ar sutiktumėte su šiuo teiginiu?

Ekonomistai nesutaria kur yra ta riba, kurią peržengus bendra surenkama mokesčių suma pradeda mažėti.

– Siekdamas pagrįsti savo teiginį, kad nevalia gyventojų apkrauti per dideliais mokesčiais, ekonomistas Artūras Laferas nubrėžė kreivę, kuri rodo, kad didinant mokesčių tarifą iš pradžių bendra surenkama mokesčių suma auga, tačiau kai tarifas peržengia tam tikrą ribą – bendra surenkamų mokesčių suma, keliant tarifą, pradeda mažėti, nes gyventojai pradeda vengti mokėti mokesčius (šešėlis) arba nusprendžia visai atsisakyti stipriai apmokestintos prekės vartojimo (krentanti paklausa).

Visa bėda, kad ekonomistai nesutaria kur yra ta riba, kurią peržengus bendra surenkama mokesčių suma pradeda mažėti. Aišku tik tai, kad jei mokesčio tarifas bus nulinis – šešėlio nebus, tačiau nebus ir mokestinių pajamų. Atitinkamai, jei mokesčio tarifas bus 100% – mokestinių pajamų taip pat nebus, nes liks tik šešėlinė ekonomika.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Penktadienį minima laisvės nuo mokesčių diena
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Penktadienį minima laisvės nuo mokesčių diena

Tiesa slypi kažkur per vidurį, o norint įvertinti koks galėtų būti optimalus akcizo tarifas reikia atkreipti dėmesį į tris dalykus: kaip lengva pakeisti produkto vartojimą kitu produktu, kaip lengva įsigyti produktą šešėlinėje ekonomikoje ir kaip jautriai kinta produkto vartojimas kintant jo kainai.

– Kaip jūs vertinate akcizo tarifus tabako/alkoholio/degalų prekėms? Į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant akcizo politikos pokyčius?

Lietuvai būtų pavojinga didinti dyzelino akcizus, nes tokiu būdu Lietuva taptų mažiau konkurencinga nei jos kaimynai latviai ir lenkai, kurie taip pat taiko minimalius tarifus

– Norėčiau priminti, kad daugiausiai biudžeto pajamų surenkama iš  degalų akcizų (54%), po kurių eina alkoholiniai gėrimai (25%) ir tabakas (21%). Tad norint pagerinti bendrą akcizų surinkimo statistiką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas būtent degalų akcizams.

Šiuo metu Lietuva taiko minimalų leistiną akcizo tarifą dyzeliniam kurui (1,14 litų už litrą) ir šiek tiek didesnį negu leistiną tarifą benzinui (1,5 litai už 1 litrą, o minimalus leistinas yra 1,24 litai už litrą).

Lietuvai būtų pavojinga didinti dyzelino akcizus, nes tokiu būdu Lietuva taptų mažiau konkurencinga nei jos kaimynai latviai ir lenkai, kurie taip pat taiko minimalius tarifus. Be to, dyzelino akcizas sudaro kone 40% visų akcizų pajamų Lietuvoje.

Benzino akcizas nėra toks jautrus kitų šalių konkurencijai, nes šį kurą pagrinde naudoja fiziniai asmenys savo reikmėms, tad šiek teik didesnis tarifas nei leistinas minimalus yra pateisinamas.

Didžiausia Lietuvos problema yra nelegali akcizais neapmokestintų degalų prekyba, tad didžiausias dėmesys turi būti skirtas būtent šiai sričiai. Taip pat reikėtų didinti kovą su nelegalia tabako gaminių prekyba – ypač keistai atrodo parduodamos cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis viešose vietose.

– Ar esate skaičiavęs, kiek naudos duotų ne mokesčių didinimas, bet kova su šešėliu?

Įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis siekia apie 20-25 procentus visos ekonomikos, o tai yra apie 25-30 milijardų litų.

– Įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis siekia apie 20-25 procentus visos ekonomikos, o tai yra apie 25-30 milijardų litų. Nelegali prekyba degalais, alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais sudaro nemažą dalį šešėlinės ekonomikos, nes tokiu būdu yra nesurenkami ne tik akcizo, bet ir pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos. Be tol, kol nelegaliai dirbantys asmenys neretai iš valstybės biudžeto gauna finansinę paramą, už kurią sumoka sąžiningai mokesčius mokantys gyventojai.

– Kas Jūsų manymu lemia tokį didelį lietuvių tolerancijos šešėliui lygį?

– Reikia pripažinti, kad tolerancija kontrabandai Lietuvoje iš tiesų yra gana didelė. Juokais galima teigti, kad Lietuva yra „knygnešių tauta“, o, kaip žinia, knygnešiai per sieną nešdavo ne tik knygas. Tai būdavo visiškai pateisinama, nes kontrabanda būdavo laikoma kaip tam tikra protesto forma prieš svetimą ir nelogiškus, o dažnai ir kenkėjiškus, įstatymus priiminėjančią valdžią.

Deja, šiuolaikinėje Lietuvoje valdžios ir visuomenės susvetimėjimas vis dar labai gajus. Dėl to kaltinti galima tiek vis dar gana korumpuotą Lietuvos valdžią, tiek įsisenėjusį gyventojų mentalitetą, kad mokesčių mokėjimas yra didžiausias blogis.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Vokas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Vokas

Siekiant gerinti padėtį reikėtų mažinti korupcijos, biurokratijos ir nekompetencijos mastus valdžios struktūrose bei šviesti visuomenę, ypač jaunąją kartą, apie neigiamas šešėlinės ekonomikos pasekmes.

Visgi, geriausias būdas mažinti šešėlinę ekonomiką yra investicijų skatinimas, kuriant naujas, gerai apmokamas darbo vietas vokelių netoleruojančiose (dažniausiai užsienio kapitalo) įmonėse.

– Kaip vertinate teiginius, kad apribojus degalų bakuose įvežamų degalų kiekius, būtų galima pažaboti nelegalią prekybą degalais?

– Bet kokie pertekliniai apribojimai (jei jų netaiko kaimyninės šalys) gali neigiamai paveikti sąžiningai veikiančias Lietuvos įmones, tad būčiau linkęs skeptiškai vertinti šią iniciatyvą. Labai svarbu užtikrinti, kad kovoje su šešėline ekonomika nenukentėtų sąžiningai mokesčius mokančios įmonės ir gyventojai. Tad labiau būčiau linkęs pritarti sistemų įdiegimui, kurios leistų stebėti ar įvežami į Lietuvą degalai nėra išpilami į nelegalias degalines.

Be abejo, ši sistema turėtų būti įdiegiama ne iš verslininkų, o iš valstybės biudžeto (jei papildomai surenkamos pajamos neatpirks sistemos sąnaudų, tokia sistema visai neturėtų būti diegiama).

– Kokių priemonių, Jūsų manymu, reiktų norint didinti biudžeto surinkimą? Kokios priemonės Jūsų nuomone būtų veiksmingos, jei galvoti apie greitus rezultatus arba ilgalaikę perspektyvą?

Didžiausia Lietuvos mokesčių sistemos problema yra ilgalaikės strategijos nebuvimas ir strateginės drausmės stoka.

– Kaip minėjau pokalbio pradžioje, didžiausia Lietuvos mokesčių sistemos problema yra ilgalaikės strategijos nebuvimas ir strateginės drausmės stoka. Mano vertinimu, didžiausios Lietuvos mokesčių sistemos ydos yra per didelis darbo jėgos apmokestinimas, kuris skatina vokelių ekonomiką, per menkas sukaupto turto apmokestinimas, neskatinant jo naudoti efektyviai, įvairios mokestinės lengvatos ir išimtys, kurios iškraipo mokesčių sistemą ir mažas ryšys tarp to, ką sumoki ir tarp to, ką gauni (dažnai yra net atvirkščiai – kuo mažiau mokesčių sumoki, tuo daugiau paramos gauni).

Šių problemų priežastys yra dvejopos. Viena vertus, valdžios pasyvumas, nekompetencija bei baimė priimti ryžtingus sprendimus. Kita vertus, pasitikėjimo tarp gyventojų ir valdžios trūkumas, kuris sąlygoja požiūrį į mokesčius ne kaip į investiciją, o kaip į kaštus, kurių esant galimybei privalu išvengti.“
 

ekt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką