Gyvena iliuziniame pasaulyje?
Dabartinės ekonominės tendencijos gali rimtai paveikti amerikiečių kasdienybę, įspėja analitikai.
Remiantis ekonomisto Niallo Fergusono įžvalgomis, dauguma amerikiečių pastaraisiais metais gyvena iliuziniame pasaulyje.
Nors turtingieji skelbia pozityvias žinias, vidutines pajamas gaunanti visuomenė patyrė nuolatinį gyvenimo brangimą: maisto kainos šoktelėjo, nuoma tapo dideliu iššūkiu, o vidutinės pajamos nebeatlaiko netikėtų išlaidų.
Apie 60 proc. amerikiečių negali padengti netikėtų 1000 JAV dolerių (868 Eur) išlaidų be skolintų pinigų.
-
JAV ekonomika 2025 m. pabaigoje augo gerokai lėčiau nei prognozuota
-
Nobelio premijos laureatas: stagfliacijos rizika JAV yra „gana didelė“
-
Finansų ministras apie karo įtaką ekonomikai: labiausiai neramina infliacija, ekonomikos lėtėjimas
-
ERPB: 100 JAV dolerių kainuojanti nafta stabdo pasaulio ekonomikos augimą
Klausimas ne kada pagerės, bet kam
Pripažįstama, kad šiandieninė situacija darbo rinkoje gan įtempta: įmonės, net labai pelningos, atleidžia šimtus ar tūkstančius darbuotojų.
Jauni specialistai sunkiai randa darbą pagal savo kvalifikaciją, o rinka tuo metu mažėja.
Be to, dirbtinis intelektas pakeičia tradicines darbo vietas – nuo analitikų iki marketingo specialistų – ir šios pozicijos nebegrįš net po ekonomikos atsigavimo.
N.Fergusono teigimu, tokia situacija keičia viską: klausimas nebe „kada pagerės“, bet „kam pagerės“.
Tie, kurie kuria ir valdo technologijas, gali labai pasipelnyti. Tiems, kuriuos pakeičia algoritmai, lieka patarimai persikvalifikuoti ar prisitaikyti – tačiau tai sunku, kai visos darbo rinkos kategorijos vienu metu mažėja.
Turto nelygybė šią problemą dar labiau paaštrina. Paskutinį kartą, kai Vakarų pasaulis susidūrė su panašia jėgų sąveika, buvo 1973 m., kai prasidėjo stagfliacija – tuo pačiu metu augo infliacija ir stagnavo ekonomika, Artimųjų Rytų naftos embargo rezultatas pakėlė energijos kainas, o geopolitinė įtampa, įskaitant Vietnamo karo pabaigą ir Jom Kippur karą, destabilizavo pasaulio ekonomiką.
Finansų sistema patyrė smūgį, daugelis amerikiečių susidūrė su darbo vietų netikrumu, o pasitikėjimas institucijomis smuko iki žemumų.
Šiandien pamatai dar trapūs: pasitikėjimas institucijomis vis dar žemumose, bendruomenės silpsta dėl priklausomybių, o kultūrinė kantrybė ir tikėjimas, kad aukos vertos to, nyksta.
