TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistų lūkesčiai nedideli: Europos centrinis bankas burtų lazdelės neturi

Europos centrinis bankas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Europos centrinis bankas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai.

Kol kas neaišku, kokių tiksliai ekonomikos skatinimo priemonių bus imtasi, bet keli Centrinio banko valdančiosios tarybos nariai viešai jau yra sakę, kad valstybių obligacijų supirkimas šiuo metu tampa efektyviausiu instrumentu.

Už kiekybinio skatinimo pradžią viešojoje erdvėje pasisakė Italijos banko pirmininkas Ignazio Visco, Austrijos banko pirmininkas Ewaldas Nowotny, Prancūzijos banko pirmininkas Christianas Noyeris, ECB vykdomosios valdybos narys Benoit Coeure`as. Visi jie sausio 22 dieną vyksiančiame susirinkime turės balsavimo teisę.

Savo balsą skirs ir Vokietijos banko vadovas Jensas Weidmannas, bene vienintelis prieštaraujantis šiai netradicinei ECB programai.

Sausio pabaigoje ECB susirinkime pirmą kartą balsuos ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Lietuvai prisijungus prie euro zonos ECB jėgų pusiausvyra šiek tiek pasikeitė, nes nuo šiol jo nariai savo balsus skirti turės pakaitomis.

Penkios didžiausios ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Olandija – dalinasi keturias kėdes ECB valdančiojoje taryboje. Dėl to sausį balso teisės neturės Ispanija, vasarį – Prancūzija, kovą – Italija ir t.t.

Lietuva šiandien ir taip skolinasi ypač pigiai, todėl mums nauda nebus didelė

Kitos 14 euro zonos valstybių tarpusavyje turi pasidalinti 11 balso teisių. Jos taip pat rotuosis tarpusavyje. Tačiau šešių vykdomosios valdybos narių balso teisių galia nesikeičia. Pavyzdžiui, ECB pirmininkas Mario Draghi balsuoti galės kiekvieno susitikimo metu.

M. Draghi neseniai teigė, jog palaiko kiekybinio skatinimo idėją: „Norėdamas apsaugoti euro zoną nuo defliacijos, ECB neturi daug kitų galimybių, kaip tik pirkti vyriausybines obligacijas“.

Anksčiau jis taip pat yra sakęs, kad norint pradėti kiekybinį skatinimą, nebūtina, kad jam būtų pritarta vieningai.

Kiekybinio skatinimo versijos

ECB svarsto tris kiekybinio skatinimo scenarijus. Pagal pirmąjį, programos metu būtų superkama valstybių obligacijų dalis, proporcinga kiekvienos euro zonos valstybės ECB laikomam indėliui.

Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis LRT.lt informavo, kad Lietuvos bankas yra ECB dalininkas ir jam tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis yra 0,41 proc., sudaranti apie 45 mln. eurų.

Būtent už tokią sumą, pagal pirmą scenarijų, už naujai sukurtus eurus ECB galėtų nupirkti Lietuvos obligacijų.

Pagal antrą scenarijų, nacionaliniai centriniai bankai patys pirktų savo vyriausybių įsiskolinimus. Pagal trečią scenarijų, ECB pirktų tik aukščiausiu reitingu vertinamas obligacijas ir tikėtųsi, kad investuotojai dėl to susidomėtų kitų euro zonos valstybių obligacijomis.

Antrasis ir trečiasis scenarijai vertinami pakankamai skeptiškai, nes tokių šalių, kaip Graikija, Italija, Ispanija ar Portugalija, obligacijos dėl savo rizikos ir taip nėra populiarios – jos skolinasi brangiausiai, o kiekybinis skatinimas kaip tik ir turėtų palengvinti šalių skolų aptarnavimo naštą.

Gavo leidimą

E. Nowotny praeitą savaitę pastebėjo, kad vienas svarbiausių ECB kylančių klausimų susijęs su rizikos prisiėmimo atsakomybe. „Ar riziką už nupirktas obligacijas dalinasi visos euro zonos narės, ar kiekviena atskira narė bus atsakinga už savo centrinio banko pirkinius – tai yra labai svarbu“, – sakė jis.

Austrijos banko vadovas taip pat pridūrė, kad ECB kiekybinio skatinimo programai reikės stipraus teisinio pagrindo.

Kiekybinis skatinimas sėkmę pasieks tik tuo atveju, jei pamatysime kreditavimo suaktyvėjimą

Jį prieš kelias dienas suteikė Europos Sąjungos  Teisingumo Teismo generalinis advokatas Cruzas Villalonas, paskelbęs, kad planuojama obligacijų supirkimo programa yra teisėta.

Nors svarstyta ECB obligacijų neriboto pirkimo programa, tačiau, ekspertų teigimu, verdiktas tinka ir kiekybiniam skatinimui.

Obligacijų supirkimo programų teisėtumą įvertinti prašė Vokietijos Federalinis teismas, kurio manymu, jas įgyvendinęs ECB viršytų savo mandatą ir finansuotų valstybių deficitus.

Lietuva galės skolintis dar pigiau

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad daugiausiai naudos iš kiekybinio skatinimo programos gali tikėtis didžiausias skolas turinčios šalys.

„Papildoma paklausa mažina skolinimosi kainą ir tai bus naudingiausia valstybėms su per 100 proc. BVP viršinančiomis skolomis, – LRT.lt sakė pašnekovas. – Tuo metu Lietuva šiandien ir taip skolinasi ypač pigiai, todėl mums nauda nebus didelė.“

Tokios pat nuomonės laikosi ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Vienas iš obligacijų supirkimo programos tikslų yra galimybių pigiau pasiskolinti rinkoje padidinimas. Lietuvai tai nėra aktualu, nes mūsų vyriausybė ir taip sėkmingai skolinasi už patrauklią kainą ir neturi jokių skolų krizės požymių“, – dėstė jis.

Vis dėlto ECB kiekybinis skatinimas turėtų prisidėti prie kitų Lietuvos skolinimosi kainą mažinančių veiksnių.

Stebuklo nelaukia

N. Mačiulis sakė, kad niekas per daug vilčių į kiekybinį skatinimą nededa. „Net ir skyrus papildomą 1 trln. eurų, dar reikės palankesnės fiskalinės politikos. Tiesa, dėl padidėjusios pinigų pasiūlos gali pagerėti gyventojų ir verslo lūkesčiai“, – svarstė ekonomistas.

G. Nausėda pridūrė, kad pinigų masės didinimas padės siekti pagrindinio ECB tikslo – 2 proc. infliacijos, kai gruodį euro zonoje buvo užfiksuota 0,2 proc. defliacija.

„Kiekybinis skatinimas sėkmę pasieks tik tuo atveju, jei pamatysime kreditavimo suaktyvėjimą. Lig šiol ECB nepavyko priversti bankų skolinti daugiau, todėl tikėtis, kad šį kartą bus kitaip per anksti. Svarbu išlaikyti skepticizmo dozę“, – sakė jis.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką