Spaudimą daro dirbtinio intelekto rinka
Viena pagrindinių priežasčių – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), kurios kainos nuo 2025 m. rudens kai kuriais atvejais išaugo net kelis kartus.
RAM yra vienas svarbiausių beveik visų elektronikos įrenginių komponentų – ji naudojama duomenims ir programoms veikti realiuoju laiku.
Šios atminties reikia ne tik telefonams ar kompiuteriams, bet ir išmaniesiems televizoriams, serveriams, medicinos įrangai.
Didžiausią spaudimą kainoms daro sparčiai auganti dirbtinio intelekto rinka.
Duomenų centrai, kurie aptarnauja dirbtinio intelekto sistemas, naudoja itin daug ir itin sparčios atminties, todėl RAM paklausa smarkiai išaugo.
Nebespėja su augančiais tempais
Tuo metu pasiūla nespėja augti tokiu tempu, kokio reikia technologijų milžinėms – „Amazon“, „Google“ ir kitiems debesijos paslaugų teikėjams.
Susidarius pasiūlos ir paklausos disbalansui, atminties gamintojai pradėjo kelti kainas.
Kai kuriais atvejais jos padidėjo 1,5–2 kartus, tačiau daliai gamintojų, turėjusių mažesnes atsargas, kainos šoktelėjo net iki penkių kartų.
Iki šiol dalį kainų augimo elektronikos gamintojai bandė „praryti“ patys, tačiau esant tokiam mastui, šios išlaidos vis dažniau bus perkeltos galutiniams vartotojams.
Jei anksčiau RAM sudarydavo apie 15–20 proc. įrenginio savikainos, dabar ši dalis kai kuriais atvejais išaugo iki 30–40 proc.
Kainos ir pasiūlos problemos – išliks visus metus
Skaičiuojama, kad tipinio nešiojamojo kompiuterio su 16 GB RAM gamybos sąnaudos 2026 m. gali padidėti 40–50 JAV dolerių (apie 34–43 eurus), o išmaniojo telefono – apie 30 dolerių (apie 26 eurus).
Tikėtina, kad šis pabrangimas tiesiogiai atsispindės ir galutinėse kainose.
Ekspertai prognozuoja, kad kainų ir pasiūlos problemos elektronikos rinkoje gali išlikti visus 2026–2027 metus.
Vartotojams teks rinktis – mokėti daugiau už įrenginius su didesniu našumu, rinktis silpnesnes specifikacijas arba ilgiau naudotis senesne technika.
