Dabar populiaru
Publikuota: 2017 lapkričio 15d. 06:29

Ekspertas apie grėsmes pasaulio ekonomikai: didžiausią nerimą kelia JAV

JAV doleriai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / JAV doleriai

Galima pagalvoti, kad bręstanti krizė Korėjos pusiasalyje ir Artimuosiuose Rytuose kelia didelę grėsmę pasaulio ekonomikos augimo tempams. Tačiau politinių krizių poveikis rinkoms dažnai yra trumpalaikis.

Daug didesnę įtaką investuotojų elgesiui gali turėti laipsniški pokyčiai tarptautinėse institucijose, interneto portale project-syndicate.org teigia Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis ir buvęs aukštas JAV valstybės pareigūnas Christopheris Smartas.

Viena iš didžiausių šiandienos pasaulio rinkų paslapčių yra neblėstantis jų dalyvių optimizmas, nepaisant įspūdžio, kad pasaulis yra ant chaoso ar katastrofos slenksčio, teigia autorius. Tačiau, kalbant apie politinės rizikos vertinimą, gali būti, kad investuotojai yra racionalesni, nei atrodo. Ironiška, tačiau krizės, kurios galbūt būtų dramatiškiausios, rinkoms yra mažiausiai pavojingos.

Daug pavojingesni pokyčiai, susiję su procesais tarptautinėse institucijose. Tokie pokyčiai gali išaiškėti palaipsniui, tačiau jie gali iš esmės pakeisti rizikos ir būsimo pelno vertinimus.

Šiandienos padėtį rinkoje yra lengva paaiškinti remiantis fundamentaliais veiksniais: pelnai auga, infliacija yra suvaldyta, o pasaulio ekonomika stiprėja. Spalio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas atnaujino savo pasaulio ekonomikos perspektyvų vertinimą, kuriame prognozuojama, kad kitąmet ekonomikos nuosmukis bus užfiksuotas tik keliose mažose šalyse. Ir, nors didžiausi centriniai bankai planuoja arba jau ėmė griežtinti pinigų politiką, palūkanų normos kol kas lieka mažos.

Tačiau, anot Ch.Smarto, politinės krizės, kad ir kokios jos būtų grėsmingos, greičiausiai nepakeis investuotojų ekonominių vertinimų. Net po didžiausių XX amžiaus audrų rinkos atsigavo gana greitai. Po to, kai Japonija užpuolė Perl Harborą, JAV akcijų biržos indeksas sumažėjo 10 proc., tačiau atsigavo per šešias savaites. Panašiai ir po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV akcijos smuko beveik 12 proc., tačiau po mėnesio indeksai sugrįžo į ankstesnį lygį. Po to, kai buvo nužudytas JAV prezidentas Johnas F.Kennedy, akcijų kainos smuko mažiau nei 3 proc. ir tik vieną dieną.

Taip, kiekviena politinė krizė yra kitokia. Tačiau dažniausiai rinkų dalyviai gali tikėtis, kad atsakingi asmenys imsis reikiamų veiksmų. Centriniai bankai ir finansų ministerijos beveik visada paskuba kompensuoti išaugusią riziką ir pakoreguoja palūkanų normas arba fiskalinę politiką, o investuotojai aktyvų vertę sugrąžina į lygį, kuris buvo iki krizės.

Šiandien konfliktas su Šiaurės Korėja dėl jos branduolinės ir raketų programų yra galimų krizių sąrašo viršūnėje.

Šiandien konfliktas su Šiaurės Korėja dėl jos branduolinės ir raketų programų yra galimų krizių sąrašo viršūnėje. Atviras karas arba branduolinis incidentas Korėjos pusiasalyje galėtų sukelti humanitarinę katastrofą, sutrikdyti prekybą su Pietų Korėja, kuri yra 13-toji ekonomika pasaulyje, ir visame pasaulyje sukelti politines bangas. Tačiau tokia katastrofa greičiausiai būtų trumpalaikė, o jos rezultatai būtų aiškūs beveik iškart. Didžiosios pasaulio valstybės išliktų daugiau ar mažiau vieningos, o būsimi investiciniai srautai beveik nepakistų, teigia Ch. Smartas.

Tą patį galima pasakyti apie Saudo Arabiją, kur sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas, siekdamas konsoliduoti valdžią, atliko radikalius valymus vyriausybėje ir saugumo aparate. Net jei dėl staigių pokyčių Karalystėje pakistų jėgų pusiausvyra Artimuosiuose Rytuose, Saudo Arabija ir toliau siektų užtikrinti savo eksporto srautus. O jei pasaulio naftos tiekimo sistemoje kiltų sutrikimų, konkuruojantys naftos eksportuotojai ir naujos technologijos padėtų tą poveikį sušvelninti.

Atitinkamai politinis ar ekonominis žlugimas Venesueloje turėtų didelių padarinių regione ir galbūt net lemtų didelę humanitarinę krizę. Tačiau greičiausiai tai neturėtų didesnio (juolab sisteminio) poveikio energijos ir finansų rinkoms.

Pasak Ch.Smarto, tokie scenarijai dažnai atsiduria dienraščių antraštėse, todėl, jei jie pasitvirtintų, tai nieko nenustebintų. Tačiau net kai krizė, tokia kaip kibernetinė ataka ar epidemija, kyla netikėtai, sumaištis rinkoje paprastai užsitęsia tik tol, kol investuotojai perskaičiuoja diskonto normas ir būsimus pelnus.

Antra vertus, daug labiau tikėtina, kad akcijų išpardavimą paskatins vyraujančių ekonominės būklės vertinimų pokyčiai, nes investuotojams tektų iš naujo įvertinti galimybę užtikrinti numatytus pinigų srautus. Gali būti, kad investuotojams pamažu tampa aišku, kad augimo tempai ima lėtėti arba kad centriniai bankai vėl nepastebėjo naujo infliacijos ciklo pradžios. Be to, pokyčiai gali ateiti staiga, jei, pavyzdžiui, būtų aptikta užslėptų didelių toksiškų paskolų, kurių greičiausiai nebūtų įmanoma grąžinti.

Kaip gerai žino besiformuojančių rinkų investuotojai, politiniai pokyčiai gali turėti įtakos ekonominėms prielaidoms. Tačiau, kaip jau minėta, rizika kyla ne tiek dėl netikėtų sukrėtimų, kiek dėl to, kad laipsniškai ima irti institucijos, kurios, investuotojų manymu, turėtų užtikrinti, kad chaotiškas pasaulis taptų labiau nuspėjamas.

Pavyzdžiui, investuotojai Turkijoje žino, kad, šaliai nusigręžus nuo demokratijos, ji nutolo nuo Europos, todėl investuotojams kyla nauja rizika. Antra vertus, investuotojai pripažįsta, kad Brazilijoje, nepaisant tebesitęsiančio korupcijos skandalo, dėl kurio buvo nušalintas vienas prezidentas ir gali būti nušalintas dabartinis prezidentas, institucijos veikia, nors ir ne visada sklandžiai, ir jie jau yra įskaičiavę atitinkamą riziką.

Tad didžiausia politinė rizika pasaulio rinkoms šiandien yra tai, kad pagrindiniai veikėjai, formuojantys investuotojų lūkesčius, išgyvena esminius pokyčius. Didžiausią nerimą kelia Jungtinės Valstijos, kurios, vadovaujamos Donaldo Trumpo, dabar siekia naujo vaidmens pasaulyje.

Priėmusios sprendimą pasitraukti iš įvairių tarptautinių susitarimų ir peržiūrėti esamus prekybos sandorius, Jungtinės Valstijos tapo mažiau nuspėjamos. Žvelgiant į ateitį, jei D. Trumpas ir būsimi JAV vadovai ir toliau santykiuose su kitomis šalimis vadovausis nulinės sumos principu, o ne siekiu kurti bendradarbiavimu grindžiamas institucijas, pasaulis nebepajėgs pateikti bendro atsako prasidėjus kitam sumaišties pasaulio rinkose laikotarpiui.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką