Šalį krečianti krizė sparčiai koreguoja ir eksporto rodiklius, o vietos rinka yra pernelyg maža, kad galėtų bent iš dalies kompensuoti užsienio rinkų praradimus. Pramonininkai nerimauja, kad bankrotų banga gali paskandinti dalį įmonių, kurių veikla orientuota į eksportą. Be to, mažėjant eksporto mastui, blogėja šalies makroekonomikos rodikliai, smunka įmonių konkurencingumas, galiausiai tai vis labiau neigiamai atsiliepia valstybės biudžetui, blogina socialinę ir ekonominę padėtį.
Murdo mokesčiai
Ūkio ministerija parengė Eksporto plėtros strategijos 2009-2013 metams ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektą, kurį artimiausioje ateityje turės patvirtinti Vyriausybė.
Per antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusį verslininkų ir valdžios atstovų susitikimą buvo aptarti Eksporto plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektai.
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys taip pat supažindino pramonininkus su nauju eksporto draudimo modeliu, kuris parengtas remiantis Prancūzijos patirtimi. Jis patikino, kad valstybės garantijos kreditams ir rizikos prisiėmimas suteiks galimybių iš bankų gauti kreditus ne tik smulkioms, bet ir stambioms įmonėms.
Pasak G.Rainio, valstybės garantijos sudarytų apie 80 proc. teikiamo kredito dydžio.
LPK Ekonomikos ir finansų skyriaus direktorius Sigitas Besagirskas džiaugėsi, kad Ūkio ministerija, rengdama strategiją, atsižvelgė į verslininkų prašymą pakeisti šiuo metu neveikiančią eksporto draudimo schemą nauja. "Strategijos buvo nuolat rengiamos ir visada buvo atitrūkusios nuo realaus gyvenimo, praktiškai neįgyvendinamos. Todėl verslininkai nebetiki strategijų nauda, nes mano, kad jos galiausiai vis tiek dulka stalčiuose. Jie prašo bent vieno konkretaus žingsnio, kuris palengvintų jų padėtį. Pavyzdžiui, siūloma atsisakyti avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo nuo eksportuojamos produkcijos dalies. Juk valstybei tai kainuos galbūt tik keliasdešimt milijonų litų per metus, o verslininkai pajus realią naudą", - dėstė verslininkų pageidavimus jis.
Nepajėgia konkuruoti
LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis teigė, kad strategijoje neturėtų būti pamirštamas Lietuvos įmonių konkurencingumas, nes tik esant konkurencingai aplinkai įmonė gali skverbtis į įvairias rinkas. G.Morkis pabrėžė, kad šiuo metu šalyje aplinka nėra konkurencinga dėl aukštų energetikos kainų, didelių mokesčių, nelanksčios darbo santykių sistemos. Be to, jis atkreipė dėmesį į finansinės paramos skyrimą parodoms ir misijoms. "Verslininkai šiandien daugiau vilčių deda į bankų kreditavimo atsigavimą, o ne parodas ar misijas. Net ir didžiosios šalies įmonės, turinčios "uždirbtus" vardus, niekaip negali įveikti bankų, nors rinkose jų produkcija ir paklausi. Ir tai šiandien opiausia verslininkų problema", - konstatavo jis.
Faktai
Statistikos departamento duomenimis, 2009 metų sausį-balandį eksportuota prekių už 12,5 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 1,3 mlrd. litų ir buvo 80,3 proc. mažesnis nei 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu. Per mėnesį - balandį, palyginti su kovu, eksportas smuko 3,8 procento.
Lietuvos importas šių metų sausio-balandžio mėnesiais siekė 13,8 mlrd. litų - 43,8 proc. mažiau nei per atitinkamą 2008 metų laikotarpį. Per mėnesį importas smuko 11 procentų.
2009-ųjų sausį-balandį didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai - 19,5 proc., chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija - 11,0 proc., mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga - 9,4 procento. Minėtu laikotarpiu svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija - 12,5 proc., Latvija - 10,2 proc., Vokietija - 9,3 proc., Estija - 6,6 procento.
Atsigavimo neverta tikėtis
Naujausi Lietuvos eksporto duomenys rodo, kad kol kas nėra jokio pagrindo tikėtis šalies ekonominės situacijos pagerėjimo. Tai BNS tvirtino "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. "Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad padėtis gerėja, veikiau jau blogėja. Balandį eksporto smukimas nesumažėjo", - sakė R.Rudzkis.
Anot jo, be mineralinių produktų, kurie iškraipo statistiką, Lietuvos eksportas pirmąjį ketvirtį krito 23 proc., o per keturis mėnesius - 25 procentais.
R.Rudzkio teigimu, bene vienintelė gera žinia yra ta, jog dėl spartesnių importo smukimo tempų šiemet sumažėjo Lietuvos užsienio prekybos deficitas. Tačiau analitikas pabrėžė, kad importas krenta daugiau ne vartojimo prekių, o investicinių prekių sąskaita, ir tai nėra gerai.
"Galutinis vartojimas sumažėjo 20 procentų. Tai gerai, nes buvo per daug vartojama paskolų sąskaita. Investicinių prekių importas smuko net 62 procentais. Mes neįsivežame gamybos priemonių, verslo lūkesčiai blogi, tad kaip galima tikėtis atsigavimo? Stoja įmonių modernizavimas, inovacijos", - dėstė R.Rudzkis.
Pasak jo, neverta tikėtis, kad eksportas greitai atsigaus, nes sulėtėjo Lietuvos gamintojų plėtra, o dėl pablogėjusios padėties Rusijoje, kitose NVS šalyse mažiau ir reeksportuojama. "Eksporto ir importo duomenys patvirtina dabartines analitikų prognozes, kad greito atsigavimo nereikėtų laukti. Gana ilgai būsime duobėje", - kalbėjo R.Rudzkis.
Kaip pranešė Statistikos departamentas, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, Lietuvos užsienio prekybos deficitas lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 80,3 proc., iki 1,3 mlrd. litų. Per balandį, palyginti su kovo mėnesiu, eksportas smuko 3,8 proc., o importas - 11 procentų.
