Danija, kaip buvo nuskambėję pernai, tikisi tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri atsisakys grynųjų pinigų operacijų parduotuvėse. Šiandien Danijoje grynųjų dažniausiai nešiojasi tik turistai, o vietiniai dažniausiai atsiskaito mokėjimo kortele. Argumentai: patogu, greita, saugu (palyginus su grynųjų nešiojimusi).
Tačiau ir tradicinės mokėjimo kortelės gali išeiti iš mados. Bitkoinai yra viena jau dabar egzistuojančių alternatyvų įprastoms valiutoms ir gryniesiems, ir tai – ne tik alternatyvus metodas leisti pinigus. Bitkoinų kūrėjai įsitikinę, kad elektroninė valiuta gali visiškai pakeisti tradicinę finansinę sistemą. Ši elektroninė valiuta išsiskiria tuo, kad priešingai nei įprastos kupiūros, ji niekam nepriklauso. Su bitkoinais susijusios operacijos yra viešos, jas galima peržiūrėti specializuotuose tinklapiuose.
Estija galėtų būti pionierė Baltijos šalyse ieškant alternatyvų tradiciniams pinigams. Estija bitcoin.com tinklalapyje minima kaip viena palankiausiai bitkoinus vertinančių valstybių pasaulyje. Šalia jos minima Švedija, Suomija, Danija.
Nors bitkoinais naudotis nekainuoja, pati technologija yra sudėtinga, nes vienam vartotojui patariama turėti po 12 „piniginių“. Be to, ši valiuta vilioja sukčius, nes priėjimas prie bitkoinų yra atviras. Nepaisant grėsmių, bitkoinai – virtuali valiuta, kuri niekada nesibaigs ir nesusidėvės.
Bitkoinai nėra vienintelė alternatyva popieriniams pinigams. Šveicarijos pelno nesiekianti organizacija sukūrė elektroninę sistemą „Ethereum“, kurioje mokėjimai atliekami automatiškai, be centrinės valdžios priežiūros. Ši decentralizuota sistema prieinama visiems asmenims ir netgi vadinama antra bitkoinų versija. Tačiau „Ethereum“ yra visiškai nauja sistema, todėl būtų sunku prognozuoti, ar ji prigis ir pranoks savo pirmtaką.
Tačiau šviesi ateitis nusimato išmaniųjų įrenginių gamintojams, kurių produktai leis atsiskaityti už paslaugas priglaudžiant juos prie terminalo, palaikančio bekontaktį atsiskaitymo būdą. Tereikia mobiliosios programėlės ir išmaniojo telefono arba išmaniojo laikrodžio. Tokios programėlės, skirtos bekontakčiam mokėjimui, jau sukurtos „iPhone“, „iWatch“ ir „Samsung“ telefonų vartotojams. Naudotis jomis labai paprasta: pakanka priglausti išmanųjį telefoną ar laikrodį prie mokėjimo aparato, patvirtinti savo tapatybę ir po signalo mokėjimas bus atliktas.
Ar elektroniniai pinigai įstengs nukarūnuoti grynuosius
Apie grynųjų pinigų eros pabaigą pasaulyje kalbama apie 60 metų, nuo tada, kai pradėtos naudoti mokėjimo kortelės, tačiau statistika rodo, kad ne viskas taip paprasta. Bendrovės „Security Technologies Group“ prezidentas Ericas Ziegleris BBC teigia, kad grynųjų JAV dolerių cirkuliacija pasaulyje kasmet didės po maždaug 5 procentus, o nuo 2007 iki 2012 m. šios valiutos paplitimas išaugo net 42 proc.
Netgi tada, kai prekybos centruose priimamos mokėjimo kortelės, olandai nešiojasi grynųjų.
Nyderlandų tyrėjai, atlikę tyrimą, nustatė, kad atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis per pastaruosius kelerius metus išaugo po 8 proc., tačiau grynieji vis dar naudojami. 2012 m. Nyderlanduose buvo atlikta 2,7 mlrd. mokėjimų kortelėmis, bet apie 4 mlrd. mokėjimų buvo padaryti grynaisiais.
Tyrimą atlikusi Nyderlandų nacionalinio banko ekonomistė Nicole Jonker su komanda teigė, kad netgi tada, kai prekybos centruose priimamos mokėjimo kortelės, olandai nešiojasi grynųjų. O Danijos, – kurios siekis, kad visuose prekybos taškuose būtų galima atsiskaityti kortele, – bankininkų asociacijos atstovas Rene Thomsenas BBC teigė mažai tikintis, kad po 10 ar 15 metų danai neturės grynųjų.
Vartotojų prisirišimą prie kupiūrų psichologai paaiškina tuo, kad turima pinigų suma grynaisiais ir elektronine forma vertinama skirtingai. Psichologas Ericas Uhlmannas iš Paryžiaus vadybos mokyklos teigia, kad egzistuoja neracionalus pojūtis, kad, kai pinigai yra fiziniai, jie atrodo labiau savi. „Jei tik palieti dolerį, atrodo, kad jis tampa tavo“, – BBC juokavo psichologas.
Tačiau Carnegie Mellono universiteto tyrėjas Nicolas Christinas nelinkęs apibendrinti vartotojų požiūrio į pinigus, nes „skirtingos kultūros turi skirtingą suvokimą apie valiutas.“ Jis išskyrė glaudų amerikiečių santykį su grynaisiais, tokį ryšį aiškindamas valiutos stabilumu. Tuo metu kitų šalių nacionalinės valiutos skirtingais laikotarpiais patyrė nuosmukių ir kilimų, todėl jų gyventojams elektroniniai pinigai nebūtų tokie svetimi.
Visgi kai kurios šalys pratina gyventojus prie dažnesnių elektroninių mokėjimų. Daugelio pasaulio šalių vyriausybės yra priėmusios įstatymus, nustatančius, kiek vidutiniškai galima turėti grynųjų. Dažniausiai tai daroma šalyse, kur klesti pinigų plovimas arba narkotikų verslas. Lietuvoje šešėlį siūloma žaboti įvedant atsiskaitymą grynaisiais iki 5000 eurų. Ekvadoras 2014 m. įvedė pirmąją pasaulyje vyriausybės kontroliuojamą elektroninę finansų sistemą paprastesniems mokėjimams. Ekvadoras siekia, kad jų programa „Sistema de Dinero Electrónico“ ilgainiui naudotųsi visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį finansinių operacijų atliktų per ją. Tuomet vyriausybė žada paskelbti apie popierinių pinigų – JAV dolerių – panaikinimą šalyje.
Pietų Amerikos valstybės vyriausybė teigia, kad banknotai nebėra reikalingi ir stekena ekonomiką (Ekvadoras kasmet išleidžia po 3 mln. dolerių keisdamas sudėvėtus banknotus). Tačiau skeptikai Ekvadore ir už jo ribų tvirtina, kad nauja sistema pabrangins JAV valiutą. Ekvadoras galėtų tapti pavyzdžiu kaimynėms Argentinai ar Urugvajui, bet pastarosios šalys gana neramios. Tuo metu mažesnės, bet stabilesnės valstybės, pavyzdžiui, Bermudai ar Honkongas, galėtų sėkmingai įsivesti elektroninę sistemą. Tačiau jei jų vietinės valiutos stabilios, nebūtų priežasties jas panaikinti.
Investuotojai po sprendimo nebespausdinti 500 eurų kupiūrų, iškėlė idėją, kad grynieji pinigai išvis turėtų baigti savo egzistavimą. Vienas investicinio fondo „Hermes Sourcecap European Alpha“ vadovų Martinas Toddas portalui „City Wire Slecetor“ skambiai pasakė, kad „grynieji pinigai nebėra karaliai.“ Jo prognozėmis, šiais metais elektroniniai mokėjimai Jungtinėje Karalystėje turėtų viršyti atsiskaitymus grynaisiais. Palyginimui, JAV 47 proc. pervedimų atliekami grynaisiais.
Tačiau, kaip rašo „Wall Street Jounal“, jokia virtuali valiuta artimiausius dešimtmečius negalėtų išstumti JAV dolerio – netgi bitkoinai, kurie daugelio ekspertų linksniuojami kaip reali alternatyva kupiūroms. Atrodo, kad per artimiausius kelis dešimtmečius elektroniniai mokėjimai irgi neišstums popierinių pinigų.
