2026 metais pabrango tiek alkoholis, tiek rūkalai. Vyno ir kitiems fermentuotiems gėrimams akcizas padidėjo 16,5 proc., tad pusės litro vyno butelis, priklausomai nuo stiprumo, pabrango nuo 13 iki 25 centų.
Alus nuo sausio brangesnis 16,1 proc., o tai reiškia, kad pusės litro bokalo kaina dėl akcizo padidėjo maždaug 6 centais.
Labiausiai pabrango stiprieji gėrimai – 0,5 litro etilo alkoholio vidutiniškai pabrango 79 centais.
Naujus akcizus smarkiai pajuto ir rūkaliai: šiais metais cigarečių akcizas padidėjo 8,5 proc., tad cigarečių pakelis pabrango vidutiniškai 28 centais, cigarų ir cigarilės akcizas pakilo 15,5 proc. ar 41 centu.
Ryškiausio pokyčio sulaukė elektroninių cigarečių vartotojai. Elektroninių cigarečių skysčių akcizas šoktelėjo 147,6 proc.: nuo 63 centų mililitrui iki 1,56 euro.Tai reiškia, kad 2 ml talpos kapsulė dėl mokesčių pabrango 1,8 euro.
Tiesa, gyventojai dar akcizo savo kišenėse nepajautė: „Akcizai skaičiuojami pagal tarifus, kada prekės į rinką išleidžiamos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlių. Taigi, tuo atveju, jeigu prekės parduotuves pasiekė, pavyzdžiui, 2025 m. gruodžio mėnesį, tai joms buvo pritaikyti senieji tarifai. Todėl šių prekių kainos neturėjo padidėti 2026 m. pradžioje“, – 15min komentavo VMI Akcizų administravimo departamento direktorė Rosita Ališauskienė.
Neaiškios prekės
Lietuvoje, nors jos veikė ir anksčiau, po naujo akcizo sparčiau pradėjo rastis naujos elektroninės parduotuvės, kuriose neaiškios sudėties elektroninių cigarečių skysčius galima įsigyti pigiau.
„Jeigu e. parduotuvė siunčia prekes į Lietuvą ir kaina yra „neįtikėtinai“ mažesnė nei vietinėje rinkoje, dažniausiai tai galima paaiškinti tuo, kad prekyba vykdoma pažeidžiant nuotolinės prekybos draudimą, kuris kyla iš Tabako kontrolės įstatymo logikos“, – 15min komentavo VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė Živilė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė
Pasak ekonomistės, tokia prekių kaina reiškia, kad buvo manipuliuojama prekių sudėtimi ar deklaravimu. „Legalių „stebuklingų“ schemų, kai vien įmonės registracija kitoje ES valstybėje leistų teisėtai apeiti Lietuvos akcizą ir taikomus apribojimus, iš esmės nėra. Tai netiesiogiai patvirtina ir praktika – dalis tokių „lietuviškai atrodančių“ e. parduotuvių jau yra uždarytos, jų puslapiai tapo neaktyvūs, nors akivaizdu, kad vietoje jų atsiras naujų“, – teigė Ž.Simonaitytė-Vasiliauskienė. Būtent tokios parduotuvės vartotojus vilioja mažomis kainomis, tačiau tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, dėl jų neaiškios sudėties.
