„Matome, kad degalus įsiveža iš aplinkinių valstybių tiek lietuviai, tiek lenkai, – sekmadienį „Lietuvos ryto TV“ laidoje „Lyderių forumas“ teigė susisiekimo ministras E.Masiulis. – Baltarusijoje pigesni degalai. Turėtume galvoti apie akcizo degalams sumažinimą, kad mūsų vartojimas pakiltų.“
Laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio paklaustas, ar tai siūlytų tik pasienio regionams, politikas atsakė kalbantis apie visą Lietuvą.
„Reikia žiūrėti tiksliai, orientuotis, kas vyksta aplinkinėse valstybėse. Kai kuriais atvejais akcizo sumažinimas labai stipriai pakeltų mūsų pačių vartojimą“, – pakartojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, ragindamas šešėlinę ekonomiką mažinti šia ir kitomis konkrečiomis ekonominėmis priemonėmis.
E.Masiulio manymu, „šešėlį“ gimdo ir valdžios elgesys su verslu: „Kiek valdžių buvo, matome tam tikrą nepagarbą verslui, kuri pirmiausiai pasireiškia per kontroliuojančių institucijų negatyvų požiūrį į verslą. Prieš pradėdamos tyrimą jos a priori apkaltina verslą darant nusikaltimą.“
Laidoje dalyvavęs opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat siūlė galvoti apie specialią mokesčių politiką degalams ir cigaretėms.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas, premjeras Andrius Kubilius, pasigyręs, kad keletą pastarųjų metų šešėlinės ekonomikos dalis šalies ūkyje mažėjo ir dabar siekia apie 28,5 proc., pabrėžė, kad du trečdalius „šešėlio“ sudaro neteisėtas darbas.
Taikome maksimalų leistiną akcizą
Sumažinus akcizą benzinui iki leidžiamo minimumo jo litras, skaičiuojama, galėtų atpigti 30 ct. Dėl to biudžete šiemet atsivėrusią 60 mln. litų skylę galėtų užkimšti penktadaliu išaugęs degalų pirkimas, nors I.Šimonytė tokia optimistine parspektyva ne kartą yra suabejojusi.
Pavasarį ministrė teigė, kad degalai pastaraisiais metais brango ne dėl akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio didinimo, bet dėl degalų iki apmokestinimo kainos augimo, kitaip tariant, naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Mokesčiai kuro kainoje sudaro vis mažesnę dalį, mat jie nekinta, o mažmeninė kaina kyla.
„Štai siūloma: sumažinkite akzicą iki Europos Sąjungos leidžiamo minimumo ir benzinas atpigs. Teoriškai kalbant, litras benzino tokiu atveju galėtų atpigti 30 ct. Jei toks sprendimas įsigaliotų nuo birželio 1 d., kas praktiškai neįmanoma pagal įstatymus, valstybės biudžeto pajamos sumažėtų 60 mln. Lt. Kad taip nebūtų, vartojimas turėtų padidėti apie 20 proc. Bet tikėtis tokio realizacijos padidėjimo nėra pagrindo“, – aiškino ministrė.
Kitąmet skylė biudžete būtų dar didesnė – 100 mln. Lt. Tokią sumą, I.Šimonytės tikinimu, kompensuoti kitomis priemonėmis būtų sudėtinga.
Pavyzdys su akzicu dyzelinui esą negarantuoja, kad benzinas degalinėse būtent tiek ir atpigs degalinėse, vartotojai efektą pajus iš karto, o sumažėjusios kainos laikysis ilgesnį laiką. 2009 m. sausį dyzelino akcizas buvo padidintas iki 1140 Lt už 1000 litrų, tačiau nuo rugpjūčio sumažintas iki 947 Lt. Finansų ministerijos skaičiavimais, sumažinus akcizą litras dyzelino turėjo atpigti vidutiniškai 22 ct. Tačiau rugpjūtį, palyginti su liepa, kaina vidutiniškai sumažėjo vos 8 ct, o po trijų mėnesių grįžo į ankstesnį lygį.
Dyzelino realizacija didėjo tiek, kiek būtų didėjusi dėl objektyvių ekonominių priežasčių, pažymėjo ministrė. Atsigaunant eksportui jo daugiau ėmė pirkti vežėjai. Jei toks sprendimas dabar būtų priimtas dėl benzino, esą būtų galima tikėtis panašaus poveikio.
Lietuvoje vienintelėje iš ES narių taikomas mažiausias leistinas akcizas dyzelinui – 1040 Lt už 1000 litrų. Minimalus akcizas populiariausiam A95 markės benzinui sudaro 1240 Lt. Dabar Lietuvoje jis siekia 1500 Lt. Mažesnį akcizą taiko aštuonios šalys (įskaitant Latviją, Estiją ir Lenkiją). Didžiausias akcizas galioja Italijoje (2430 Lt) ir Nyderlanduose (2520 Lt).
