Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Energetikos ateitis: kuriuo keliu sukti?

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R.Juozaitis įsitikinęs: Lietuvai būtina vystyti ir atominę energetiką, ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R.Juozaitis įsitikinęs: Lietuvai būtina vystyti ir atominę energetiką, ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Energetikos ministerijos strateginis tikslas – mažinti Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo Rusijos. Prioritetai sudėlioti, darbai juda į priekį. Tačiau apie Lietuvos energetikos ateitį kol kas kalbama puse lūpų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas teigė, kad šiuo metu Lietuvos energetika yra paremta importuojamų iškastinių išteklių naudojimu. „Importas yra priklausomybė nuo kitos šalies keliamų sąlygų, reikalavimų. Visi nori importuoti, bet turim skaudžios patirties su Mažeikių vamzdžiu: importavom, o vamzdis sugedo. Kartais nutinka tokia bėda – turi pinigų, bet neturi energijos“, – sakė J.Šimėnas.

Jis pažymėjo, kad pagal dabartinį poreikį Lietuva naudodama biomasę – malkas, durpes, spalius, šiaudus – gebėtų pasigaminti apie 80 proc. reikalingos šilumos energijos. O jei pavyktų reikiamai apšiltinti pastatus – net ir visus 100 proc.

Elektros energijos, pasak J.Šimėno, iš atsinaujinančių šaltinių Lietuva gebėtų pasigaminti maždaug 30 proc. „Be to, yra kitų jėgainių, importas. Nuo sausio 1 dienos importuosime ir nieko nenutiks. Tik kaina gal šiek tiek didės“, – kalbėjo pašnekovas.

A.Bagdono/BFL nuotr./Vėjo energija vertinama kaip didžiulis potencialas elektros energijos gamybai.
Vėjo energija vertinama kaip didžiulis potencialas elektros energijos gamybai.

Jis pastebėjo, kad didžiausias potencialas elektros gamybai yra vėjo energija. „Statomos trečios kartos vėjo jėgainės. Vienos galingumas – 5 megavatai. Tai 5 tūkst. kilovatvalandžių. Lietuvos poreikis – 2 tūkst. megavatų per valandą“, – skaičiavo J.Šimėnas ir pridūrė, kad vėjo jėgaines stato privatus kapitalas – valstybės lėšų tam nereikia. Vis dėlto suvaldyti vėją yra ganėtinai sunku, tam reikia nemažai pastangų.

J.Šimėnas neatmetė galimybės, kad Lietuvoje bus naudojama ir saulės energija. „Anksčiau teigta, kad Lietuvoje jos (saulės energijos – aut. past.) nėra. Bet mokslininkai apskaičiavo, kad potencialas didelis“, – tikino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Pasaulio rinkoje saulės energijos gamyba pinga ne po vieną, bet dešimtimis procentų. Todėl, pasak J.Šimėno, Lietuva galėtų kurti bandomąjį projektą ir žiūrėti, kas iš to išeis.

Deginsime atliekas

Lietuvoje vis dažniau prabylama apie atliekų deginimą. Energetikos ministerija ateityje skelbs viešuosius konkursus 5–7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastatyti rūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklas. Jose bus gaminama šiluma. Tačiau prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas pabrėžė, kad atliekų deginimas sprendžia atliekų sąvartynų problemą, o energetinė nauda yra tik šalutinė.

Jo teigimu, vienai didelei šiukšlių deginimo gamyklai Vilniuje ar Klaipėdoje prireiktų 0,5 mlrd. Lt investicijų. „Atliekų deginimas yra brangus malonumas, tačiau technologijos vystosi sparčiai“, – sakė N.Udrėnas.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis sakė, kad didžiuosiuose miestuose šiukšlių deginimas galėtų būti vykdomas stambiu mastu. Esą naudojant modernius valymo įrenginius, aplinkai jokios žalos nebūtų. „Užsieny tokios šiukšlių deginimo stotys yra vidury miesto ir jokių problemų nesukelia. Ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Danijoje. Visos tos turtingosios šalys šituos dalykus jau seniai padarė“, – pasakojo pašnekovas.

Dėl elektrinės nesutaria

R.Juozaitis „15min“ tikino, kad šalia atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvai būtina nauja atominė elektrinė. „Jei nevystysime branduolinės energetikos, turėsime galimybę pasigaminti elektros tik iš atsinaujinančių šaltinių ir iš dujų, naftos. O tai yra priklausomybė nuo trečiųjų šalių“, – sakė jis.

Esą pasigaminti 50 ar 70 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių yra sudėtinga. „Lietuvos tokia specifika: neturim nei daug saulės, nei daug vėjo“, – tikino R.Juozaitis. Dėl šios priežasties, jo nuomone, bazinę elektros energiją privalu gaminti savo elektrinėse.

Panašios nuomonės buvo ir N.Udrėnas. Esą neužtektų pasirinkti vien tik branduolinės energetikos ar vien tik atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimo. „Reikia išnaudoti esamą infrastruktūrą, numatyti augančius energijos poreikius ir energijos išteklių įvairovę“, – rašoma „15min“ atsiųstame N.Udrėno komentare.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arvydas Sekmokas
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, elektros energijos poreikis smarkiai išaugs 2016–2020 metais.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patikslino, kad elektros energijos poreikis smarkiai išaugs 2016–2020 metais. Jo esą negalės patenkinti kogeneracinės elektrinės, kuriose gaminama ne tik elektros, bet ir šiluminė energija, bei atsinaujinantys energijos šaltiniai. „Tai susiję ir su naujomis technologijomis, pvz., elektromobiliais“, – paaiškino ministras.

Tačiau J.Šimėnas pripažino nesantis itin galingos atominės elektrinės šalininkas. „Nesu šalininkas to, kad nauja elektrinė būtų tokia galinga, kad elektrą gamintume ir latviams, ir lenkams, ir estams, o radioaktyvios atliekos liktų mums. Didelė elektrinė, mano galva, netinkamas variantas“, – sakė J.Šimėnas. Jo nuomone, būtų galima svarstyti mažesnės – 400 megavatų galios – atominės elektrinės, kuri patenkintų Lietuvos poreikius, statybų klausimą.

Ateitį prognozuoja atsargiai

Paklaustas, kaip įsivaizduoja situaciją Lietuvos energetikoje po kokių 10 metų, J.Šimėnas vylėsi, kad energetikos rinkoje neliks gigantiškumo. „Mažesnės elektrinės efektyvesnės“, – tikino jis. Taip pat pašnekovas sakė besitikintis, kad šiluminės elektrinės gamins ne tik elektrą, bet ir šilumą. „Tiesa, reikėtų spręsti problemą, kur tą šilumą dėti vasarą“, – pripažino J.Šimėnas.

Energetikos ministras A.Sekmokas tikino, kad per tokį laikotarpį Lietuvoje atsiras ir nauja atominė elektrinė, ir didelis vėjo jėgainių parkas. „Be jokios abejonės“, – užtikrino ministras. Tačiau N.Udrėnas prognozėmis dalytis nedrįso.

„Negalima spekuliuoti ateitimi ir bandyti jau šiandien nuspėti, kokios bus Lietuvos energetikos perspektyvos. Tai didžia dalimi priklauso nuo politinio proceso ir priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos šalies energetikos plėtrai“, – atsakė prezidentės patarėjas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką