Balandžio pabaigoje Europos Parlamentas (EP) patvirtino vadinamąjį trečiąjį energetikos paketą, pagal kurį per pusantrų metų šalys narės, taip pat ir Lietuva, turės apsispręsti, kaip atsikratyti energetikos monopolijų.
Tačiau jau šiandien žinoma, kad mūsų šalis dar ilgiau nei pusantrų metų kęs šias monopolijas, nes visi vyriausybiniai planai numatyti įgyvendinti tik termino pabaigoje, dar nėra aiškūs rinkos liberalizavimo mechanizmai.
Estija, Latvija ir Suomija priimant šį ES paketą pasiprašė išimčių dėl dujotiekių atskyrimo reikalavimų, nes iš anksto numatė, kad per šį laikotarpį dar nebus sujungtos dujotiekiais su kitomis ES narėmis. Lietuva jokios išimties neprašė.
Atsiras daugiau tiekėjų
Trečiame energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų pakete numatyti būdai, kaip valstybės narės turi atskirti elektros ir dujų gamybos ir perdavimo veiklas. Pagal EP ir ES Tarybos kompromisą numatyta galimybė ne tik visiškai atsieti gamybą ir perdavimo tinklus, bet ir perduoti šiuos tinklus atskirai valdomai antrinei įmonei – „nepriklausomam sistemos operatoriui“ arba „nepriklausomam perdavimo tinklų operatoriui“.
Gamybos ir perdavimo atsiejimas suteikia progą mažesniems ir naujiems energijos gamintojams, ypač tiems, kurie nuspręs investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius – vėją, biomasę, geoterminę ar saulės energiją.
Turime pradėti išsamiai ir atvirai diskutuoti, koks modelis galėtų būti geriausias Lietuvai ir kaip toliau tvarkysime strateginį valstybei ir ypač svarbų kiekvienam piliečiui energetikos ūkį. Sakė V.Ušackas.
„Jiems turės būti suteiktas priėjimas prie perdavimo tinklo geresnėmis sąlygomis. Tinklo operatoriai pirmą kartą turės realias paskatas investuoti ar plėsti tinklą bendram visų interesui, augs konkurencija, o vartotojai turės kur kas didesnį pasirinkimą, iš ko pirkti energiją“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.
Anot jo, tikimasi, kad įgyvendinus šią reformą energijos kainos gali mažėti, nors garantijų dėl to nėra.
Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko teigimu, iki 2011 metų pradžios Lietuva turi pasirinkti vieną iš alternatyvių dujų ir elektros rinkų valdymo modelių.
„Turime pradėti išsamiai ir atvirai diskutuoti, koks modelis galėtų būti geriausias Lietuvai ir kaip toliau tvarkysime strateginį valstybei ir ypač svarbų kiekvienam piliečiui energetikos ūkį“, – sakė V.Ušackas. Pasak jo, jokia paslaptis, kad šiuo metu turime vienintelį dujų tiekėją – „Gazprom“ ir monopolistinę elektros energijos rinką.
Lietuvos keliai nežinomi
LŽ pakalbintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys taip pat pripažįsta, jog Europos duotas terminas Lietuvai yra per trumpas. „Svarbiausias trečiojo energetikos paketo dalykas – veiklų atskyrimas, t. y. tiekimo ir generacijos atskyrimas nuo perdavimo. Yra trys keliai. Pirmas kelias – švarus atskyrimas, kai tie patys savininkai negali būti ir tiekėjai, ir skirstytojai, tai yra visiškas nuosavybės atskyrimas. Taip pat yra du kompromisiniai keliai, pagal kuriuos galima nustatyti reguliacines ir priežiūros sistemas taip, kad tikro atskyrimo daryti nereikėtų. Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti, kuriuo keliu eis“, – sako V.Poderys.
Paklaustas, kuriuo keliu eis Lietuva, pašnekovas teigia, jog tai yra politinis klausimas. Kainų komisijos pirmininkas tiki, kad įgyvendinus reikalavimus galėtų kristi elektros kaina, tačiau dėl dujų kainos sumažėjimo jis abejoja.
Kaip skelbia EP, į trečiąjį energetikos paketą europarlamentarai įtraukė ir papildomą vartotojų apsaugą – teisę nemokamai per tris dienas pakeisti dujų ar elektros tiekėją, gauti kompensaciją už nekokybiškas paslaugas ir informuoti apie realų elektros ir dujų sunaudojimą ir kainą. Taip pat bus numatytos priemonės padėti pažeidžiamiems vartotojams ir „energetikos skurde“ gyvenantiems namų ūkiams, nesugebantiems apmokėti sąskaitų už šildymą.
Energetikos bendrovės bus įpareigotos viešai skelbti vartotojų teises, jos bus efektyviau ginamos įsteigus energetikos ombudsmenų pareigybes ar vartotojų apsaugos tarnybas. Numatoma sukurti Energetikos reguliuotojų agentūra stiprins šių priežiūros institucijų nepriklausomybę ir bendradarbiavimą. Naujieji teisės aktai išplės regionų solidarumą, įpareigodami ES valstybes bendradarbiauti esant dideliems dujų tiekimo sutrikimams ir plėtoti elektros ir dujų jungtis.
