Pramonininkams didinti energijos naudojimo efektyvumą pastaraisiais metais kliudė ne tik riboti finansiniai ištekliai, bet ir valstybės parama, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Pagal energetinį intensyvumą – energijos kiekį, sunaudojamą bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti – Lietuva yra viena pažeidžiamiausių Europos Sąjungoje, o jau į primirštas aukštumas vėl kopiančios naftos kainos įsuka ir kitų energijos išteklių brangimą – laipsniškai brangsta ne tik degalai, bet ir dujos, elektra.
Ekspertai vis pažymi, kad nors energijos išteklių kainos mūsų gamintojams nepalankios, tačiau dar yra nepanaudotų taupymo rezervų. Tačiau juos išnaudoti, dirbti efektyviau – nelengva užduotis, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
„Lietuvoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, esame nedidelė šalis, turinti daug nedidelių įmonių, ir tik valstybės įsikišimas gali paskatinti proveržį“, – sako jis.
Pasak pramonininkų atstovo, Europoje jau daugelį metų akcentuojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, žalioji energetika, šios kryptys vienaip ar kitaip skatinamos, o Lietuvoje „velkasi senos problemos dėl vadinamojo viešuosius interesus atitinkančios paslaugos mokesčio“.
S.Besagirstas pažymi, kad bankų prioritetų skalėje energetinis efektyvumas nėra svarbiausias veiksnys, nors įmones „tai smaugia labai stipriai“ ir yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl negalima mokėti didesnių atlygimų, įmonių pelnai nedideli, nes sąnaudos, pirmiausia energijos ištekliams, – didelės.
Tuo tarpu bankininkai sako remiantys įmonių investicijas į energiją taupančias technologijas ir tokių projektų finansavimą ketina didinti.
Tačiau priduria, kad revoliucijų šioje srityje tikėtis neverta, o kai kurie pastarojo meto valdžios sprendimai ilgina panašių projektų atsipirkimą