Pasak Eurostato, euro zonoje metų infliacija rugsėjį siekė 3,4 proc., tuo tarpu energijos kainos padidėjo 17,4 procento.
Vartotojų kainos augo gerokai daugiau nei Europos Centrinio Banko (ECB) numatyto 2 proc. tikslinio lygio. Tai reiškia, kad ES vyriausybės jaus didesnį spaudimą imtis priemonių palengvinti energijos sąnaudų naštą vartotojams.
ECB prezidentė Christine Lagarde tvirtina, kad aukšta infliacija bus laikinas reiškinys, susijęs su koronaviruso pandemija, kuri sujaukė tiekimo grandines ir sutrikdė energijos rinką.
Visgi Eurostatas nurodė, kad pagrindinė infliacija, neįtraukiant energijos kainų ir kitų elementų, siekė 1,9 proc., palyginti su 1,6 proc. mėnesiu anksčiau.
Energijos kainos ES tampa politine problema, o šalys svarsto įvairius skubius planus, kaip sumažinti kainas vartotojams.
Briuselis rengia keletą trumpalaikių priemonių, tokių kaip pridėtinės vertės mokesčio mažinimas ir akcizų mokesčių netaikymas energijai, tikėdamasis kartu išsaugoti įsipareigojimus dėl atsinaujinančių energijos šaltinių dalies didinimo.
