Toks reglamentavimas darytų didelę įtaką tvariam finansavimui, galbūt leistų Europai nustatyti pasaulinius standartus, priešpastatant juos vadinamajam „žaliajam melui“ (green-washing) Volstrite.
2019 metais tvaraus finansavimo sandoriai pasiekė beveik 0,5 trilijono JAV dolerių pasaulyje, skelbia „Bloomberg“.
Ši nauja klasifikavimo sistema leis nustatyti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, ir tokiu būdu leistų jai pretenduoti į dotacijas ir atleidimus nuo mokesčių.
„Kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl kompromiso, nebuvo palaikančios daugumos“, – sakė vienas ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP.
Deryboms vadovaujančios Suomijos derybininkai „padarys keletą teksto pakeitimų ir sugrąžins jį atstovams pirmadienį“, pridūrė pareigūnas.
Reforma nebuvo patvirtinta tą pačią dieną, kai Europos Komisija pristatė ambicingą vadinamąjį „žaliojo kurso“ planą kovai su klimato kaita.
Labiausiai investicijų klasifikavimui priešinosi Prancūzija, nepatenkinta, kad branduolinei energijai nebuvo suteiktas visiškai ekologiškų investicijų statusas. Paryžiaus poziciją palaikė Rytų Europos valstybės.
ES pirmininkaujančiai Suomijai gruodžio 5 dieną pavyko pasiekti kompromisinį susitarimą su europarlamentarais, tačiau informuoti šaltiniai perspėjo, kad valstybės narės priešinsis.
Nyderlandų žaliųjų atstovas Basas Eickhoutas, Europos Parlamento aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, interviu leidiniui „Financial Times“ sakė, kad toks šalių priešinimasis yra „labai neatsakingas“.
Ypač „per vykstant [JT] klimato deryboms Madride, kur pasaulis nori pamatyti, ką Europa daro dėl tvaraus finansavimo“, pridūrė jis.
