Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 11 23, 17:21

ES diskutuoja dėl vienodų minimalios algos kriterijų: kaip tai pasijustų žmonių piniginėse?

Europos Sąjungoje (ES) diskutuojant dėl vienodų minimalios algos kriterijų nustatymo šalims narėms, kai kurie europarlamentarai įspėja, kad ne direktyvos daro pokytį žmonių kišenėms. Visgi kai kurie įsitikinę, jog direktyva sustiprintų kolektyvines derybas.
Pinigai
Pinigai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžė, jog nustatant minimalų darbo užmokestį reikės įvertinti bendrą perkamąją galią pagal kiekvienos valstybės prekių ir paslaugų krepšelį.

„Kitas svarbus dalykas yra vertinti skurdo lygį, ypatingai dirbančiųjų, nustatant minimalų atlyginimą. Taip pat svarbu įvertinti ir dar vieną dalyką – koks galėtų būti tas deramas atlyginimas. Tai čia įrašome prie kriterijų, kad galėtume naudoti tarptautiniu lygmeniu naudojamas vertes – tai yra 60 proc. atlyginimo mediana arba 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo V.Blinkevičiūtė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilija Blinkevičiūtė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilija Blinkevičiūtė

Be to, jos teigimu, direktyva sustiprins kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio. Parlamentarės teigimu, tai yra ypatingai svarbu Lietuvai, kuri, skirtingais duomenimis, pagal kolektyvinių derybų aprėptį yra vienoje iš paskutinių vietų ES.

P.Auštrevičius: direktyva palieka laisvas rankas vadovautis sveiku protu

Tuo metu europarlamentaras Petras Auštrevičius pabrėžė, kad ne direktyvos daro pokytį žmonių pajamoms, o šalies ekonomikos būklė, kuri priklauso ne tik nuo atlyginimų, bet ir konkurencingumo bei darbo našumo.

Taip pat, anot jo, svarbus dalykas yra kvalifikacijos augimas.

„Pagal galiojančius apibrėžimus MMA yra nekvalifikuotiems darbuotojams. Pagal apibrėžimą tai turėtų būti nekvalifikuoto darbo atlyginimas. Bet kartais, sutinku, realiame pasaulyje yra taip, kad ir tam tikras kvalifikuotas darbas prilyginamas nekvalifikuotam ir tokiu būdu jam uždedama MMA kartelė, bet normaliai taip neturėtų būti. Mes kalbame tik apie tam tikro, ganėtinai siauro, nebūtinai paties produktyviausio, sektoriaus ir darbuotojų dalį“, – kalbėjo P.Auštrevičius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Petras Auštrevičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Petras Auštrevičius

Europarlamentaro teigimu, direktyva einama į „gilesnį socialinių santykių reglamentavimą.“

„Tai yra kolektyvinių derybų ir minimalaus atlyginimo didinimo nukreipta direktyva. Tai akivaizdu, bet kadangi kalbame apie ekonomiką, kuri negali būti atsieta nuo politikų pageidavimų ar keliamų tikslų, ten pasakyta, kad kiekvienai valstybei narei leista nusistatyti tam tikras taisykles arba aplinkybes, kada tas atlyginimas gali kilti. Taigi direktyva palieka pakankamai laisvas rankas vadovautis sveiku protu”, – pastebėjo politikas.

B.Ropė: „žalieji“ taisykles palaiko

Europarlamentaras Bronis Ropė išreiškė palaikymą vienodoms minimalaus atlyginimo nustatymo taisyklėms ir akcentavo, kad jis turi būti „deramo dydžio.“

„MMA turi būti deramo dydžio. Reikia suprasti, kad dirbantis žmogus turi gyventi iš atlyginimo, o ne iš įvairių pagalbų, kompensacijų. Turime kurti oraus atlyginimo sistemą”, – pabrėžė B.Ropė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad ministerija palaiko direktyvą ir akcentavo, kad minimalaus atlyginimo didinimas padeda gerinti darbo finansinį patrauklumą, kovoti su skurdu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronis Ropė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronis Ropė

„Pastarasis yra svarbus aspektas, kuris ragina palaikyti minimalių pajamų apsaugą. Ir moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas gali prisidėti prie nedarbo mažėjimo, nes didesnės pajamos skatina į darbo rinką sugrįžti ilgamečius bedarbius“, – tvirtino M.Navickienė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Monika Navickienė
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Monika Navickienė

Šią savaitę EP plenarinėje sesijoje Strasbūre turėtų būti patvirtintas Europos Parlamento mandatas dėl derybų su ES Taryba dėl ES minimalios algos direktyvos, kurios pasiūlymą pernai spalį pateikė Europos Komisija. Lapkričio 11 d. EP poziciją jau patvirtino Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Pagal pasiūlytą direktyvą, kuriant bendrus kriterijus ir standartus, kiekviena valstybė turėtų skaičiuoti minimalaus darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant ir į perkamąją galią, ir į vidutinį darbo užmokestį bei jo augimo tendencijas.

Šiuo metu 21 ES šalyje minimalusis darbo užmokestis nustatytas teisės aktais, o šešiose narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) jo apsauga užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką